Kaip manai, ar kai užmerki akis ir panyri į miegą, kartu užmiega ir visas pasaulis...?
Nustoja suktis vėjo jėgainių sparnai, sustoja didžiuliai gigantiški konvejeriai, užmiega prezidentai ir karaliai, gatvėje stabteli eismas, į savo olas sulenda lapės ir ežiai, o jūroj nurimsta rykliai, banginiai ir užsiveria geldelės.
Vaikystėj dar galvodavau, kad miegant sustoja ir širdis - juk kam jai veikt visą parą? Žmogus užmiega, visi organai - irgi, tam, kad galėtų sklandžiai veikt dienai išaušus.
Naktis - stebuklingas paros metas.
Kūdikiams - metas, kai palaimingai gali dūsaut tėtės ar mamos glėby, bandant susidėliot visas dienos naujovės - juk jie kasdien atranda kažką naujo.
Paaugliams - šėlsmo metas, kai atsidaro pačios geriausios diskotekos.
Depresuojantiems - šauniausias paros laikas, kadangi mėnulis ilgesingai apšviečia kiekvieną dvasios kertelę, bet, kitaip nei saulė, niekam nieko neparodo.
Švaruoliams - ramybė, kadangi tamsoje nesimato visų tų mikro dulkių, nugulusių televizoriaus ekraną.
Įsimylėjėliams - palaimingų dūsavimų ir bučinių kupinos dvylika valandų.
Karjeristams - trumpa stotelė tarp dviejų darbo dienų.
Bailiukams - pats baisiausias dalykas pasauly.
Ir taip toliau, ir taip be galo... :)
Būk unikalus, būk tas, kuriam naktis yra kažkas TOKIO, kažkas neatrasto, nepatirto ir kažkas naujo.
Būk šalia, kad kartu galėtumėm sutikt rytą, nes po nakties mes galim viską.
