Oho, senokai berašiau... :) Tai jau nutiko, kad pastarosios dvi savaitės buvo TOKIOS, kad apie blog'o rašymą kažkaip visai nesigalvojo. Nors, prisipažinsiu, vis dažniau pagalvoju, kad blog'ai iš esmės - tuštybių mugė. Va tai vat :))
Et, suaugus jaučiuosi paskutiniu metu kažkaip. Tai - ko gero gautos porcijos atsakomybės pasekmė.
Rytoj pradedu dirbt naują darbą :) Darbo keitimas visada yra ta procedūra, kuri iš vienos pusės žiūrint - maloni ir žadanti daug naujovių, tačiau iš kitos pusės - emociškai gan sudėtinga. Tai vat.
Iš senojo darbo išėjau gan smagiai - su gėlėm, kvietimais "visada grįžt, jei tik norėsiu" ir pan. Gera, kai tave vertina.
Et, pavargus aš šiandien.
Nemėgstu savaitgalių, kai labiau pavargsti nei pailsi. Šio savaitgalio siaubas baubas, kuris periodiškai vis pagadina sveikatą - magistrinis. Brrrr.... :))) Na šiaip jau blogai yra tai, kad aš viską pasilieku paskutinei dienai/nakčiai. O kadangi pastarasis tarpinis gynimas susidubliavo su jau minėtu darbo keitimu / sesija ir dar, kad nebūtų per mažai - pradėjau intensyviai vairuot. O jeigu gauni tokį daiktą kaip automobilis, kartu į komplektą įeina ir porcija atsakomybės, tad, turiu pripažint, paskutiniu metu tikrai nenuobodžiauju. :)
Vienintelis dalykas, apie kurį dabar svajoju yra miegas.
Ir šiaip tokia išsibalansavus jaučiuosi. Gerai tik tai, jog šalia visada turiu žmogų, kuris kažkokiu būdu sugeba vėl suharmonizuot viską. :)
Tad gražios Jums savaitgalio pabaigos ;) Susirašysim kitą savaitę, kai visi būsim kupini naujų jėgų. Ha ha ;))
P.s. Beje, jau maudžiausi :) ir valgiau braškių :) Et, dievinu vasarą :)
2010 m. birželio 13 d., sekmadienis
2010 m. birželio 1 d., antradienis
Done done done
Woohhooo!!! Pažiūrėjau.... :) Pagaliau :)
Na, aš kadangi lojali Sex and city gerbėja, tai nuomonė nebus objektyvi, tačiau žinokit man patiko. Rimtesnė, brandesnė nei pirma dalis, prabangaus gyvenimo ištrauka.
Nice.... :)
Bežiūrėdama pagalvojau, kaip pasiilgau vakarų su EDEN mergaitėm. Mielosios, laikas pasitaisyt, juk turim šitieeeekkkkkk progų!!!
Muzika vakarui:
Na, aš kadangi lojali Sex and city gerbėja, tai nuomonė nebus objektyvi, tačiau žinokit man patiko. Rimtesnė, brandesnė nei pirma dalis, prabangaus gyvenimo ištrauka.
Nice.... :)
Bežiūrėdama pagalvojau, kaip pasiilgau vakarų su EDEN mergaitėm. Mielosios, laikas pasitaisyt, juk turim šitieeeekkkkkk progų!!!
Muzika vakarui:
Apie iniciatyvas
Vakar žiūrėdama Sex'ą ir miestą kažkaip nesąmoningai pagalvojau apie aktyvumą bei iniciatyvumą santykiuose. Viena mano draugė turi simpatiją - mielą, tačiau labai nedrąsų vaikiną.
Jiedu simpatizuoja vienas kitam ganėtinai seniai, tačiau, kadangi nė vienas iš jų nedrįsta žengti pirmo žingsnio, jų santykiai apsiriboja lakoniškais "labas" ir "kaip sekasi?" (čia tais retais atvejais, kai netyčia susitinka, kadangi abudu gyvena skirtinguose miestuose). Vyrukas, ypač per vakarėlius draugams vis išsitaria, kokia nereali ta mergaitė, o ji - savo ruožtu vis pasiskundžia, jog jis - labai drovus. Ir viskas.
Kažkada seniai seniai su vienu vaikinu turėjau panašią situaciją - mes apsiribodavom linksmybėmis, šiokiu tokiu flirtu, naktiniais SMS'ais ir įdėmiais žvilgsniais. Bet tolesnei įvykių raidai pritrūko iniciatyvos - tik visai neseniai netyčia jis išsitarė, jog manė, kad man nepatinka. Hmzzz.... :))
Ar visada iniciatyva yra būtent tai, ko santykiuose pritrūksta jų plėtojimui? Jeigu taip, tai kas tada poroje turėtų būti tas, kuris periima visą veiksmą į savo rankas?
Jeigu kalbėsim apie modernią visuomenę, kur nebeliko aiškiai paskirstytų vaidmenų tarp vyrų ir moterų, teoriškai šitas darbas po vienodai priklauso abiems arba tam, kuris iniciatyvesnis. Bet ar mes esam pakankamai modernūs, kad priimtumėm merginų iniciatyvą kaip natūralų, o ne kekšišką ar feministį dalyką?
Aš, pavyzdžiui, esu patriarchalinės sistemos vaikas - aišku, ne tos, viduramžiškos, o tos, modernesnės, kurioje egzistuoja suvokimas, jog vyras šeimoje turi būti vyras, tad ir iniciatyvos teisė dauguma atvejų priklauso jam. Visgi manau, jog vaikinas turėtų žengt pirmą žingsnį - kitu atveju pasijausčiau kaip kokia prisiplakėlė. Žinoma, nereik galvot, kad panelė turi sėdėt ir laukt, kol kažkas kažką padarys. Oj nea, kartais visai smagu pasparint/nukreipt santykius tam tam tikra linkme.
O gal per daug iniciatyvos kaip tik - gąsdina...?
Turiu vieną draugą, paprastą, mielą ir simpatišką vyrutį, kuris visai neseniai susirado itin iniciatyvią panelę. Iniciatyvią visose srityse. Jų santykiai jos dėka vystėsi kosminiu greičiu, ir dabar tas vaikinukas sekioja savo pasiją kaip ištikimas šunelis, pildydamas visus jos norus. Sakė, kad jam gerai.
Hmz.
Tačiau jeigu nebūtų buvę iniciatyvos iš jos pusės, jie išvis nebūtų kartu. O gal kaip tik ji - jo gyvenimo moteris? Kas, jeigu per mažai iniciatyvos gali sutrukdyti būti su savo viso gyvenimo žmogum, nes paprasčiausiai jį išleisi iš rankų?
Net nežinau, kaip reikėtų užbaigti visą šitą litaniją. Pasidarykit išvadas patys - kiekvienas pagal savo vertybių sistemą, požiūrius ir sugedimo laipsnį ha ha... :)) Lygiai taip pat kaip ir santykiuose - kalbėk ką nori, vis viena visi pasirenkam tokį bendravimo būdą, kuris tuo metu atrodo priimtiniausias/tinkamiausias.
Ir thanks God, tsakant.
Lunaticumus
J.T.A.
Šiandien labai prastai išsimiegojau.
Žinot tas naktis, kai pabundi dar labiau pavargęs negu kad vakare prieš miegą?
Tai vat, vieną tokią šiandien ir turėjau.
Geriausia dalis buvo tada, kai maždaug ties trečia valanda susapnavau, jog miegu lovoj kartu su Anakonda. Maža to, kad persigąsčiau ir pabusčiau kaip normalus, košmarą susapnavęs žmogus, klykdama mečiau nuo savęs antklodę ir susiraičiau lovos kamputy. Va tada iš miego pabudusiam ir nieko nesuprantančiam draugui dar papasakojau apie tą glitų šaltą padarą mano lovoj ir nusiraminau tik tada, kai draugas, uždegęs šviesą išsamiai man parodė, jog nei ant , nei po lovą gyvatės nėra. Hahahahah.... :))) Štai tik tada pabudau :)
Mėgstu kartais šalia miegantiems žmonėms pagadint nervus - ne visiems smagu vidury nakties būt pažadintam ir ieškot įsivaizduojamų gyvačių... :))))
Tikra tiesa - šiek tiek esu prie lunatikų. Na tik nevaikštau sienom ir neinu į balkoną bandyt skrist. Dažniausiai ko nors ieškau lovoj (tuo atveju, jeigu tai - ne gyvatės), dar kartais nešu antklodę pakabint prie striukių, tada grįždama pabundu ir sliūkinu pasiimt jos atgal. Ha ha... :) Dar sykį rinkau nuo sienos pinigėlius... :D
Nu žodžiu, kaip jau įsitikinot - su manim nenuobodu. Jokioj srity. :)))))
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)