Vakar žiūrėdama Sex'ą ir miestą kažkaip nesąmoningai pagalvojau apie aktyvumą bei iniciatyvumą santykiuose. Viena mano draugė turi simpatiją - mielą, tačiau labai nedrąsų vaikiną.
Jiedu simpatizuoja vienas kitam ganėtinai seniai, tačiau, kadangi nė vienas iš jų nedrįsta žengti pirmo žingsnio, jų santykiai apsiriboja lakoniškais "labas" ir "kaip sekasi?" (čia tais retais atvejais, kai netyčia susitinka, kadangi abudu gyvena skirtinguose miestuose). Vyrukas, ypač per vakarėlius draugams vis išsitaria, kokia nereali ta mergaitė, o ji - savo ruožtu vis pasiskundžia, jog jis - labai drovus. Ir viskas.
Kažkada seniai seniai su vienu vaikinu turėjau panašią situaciją - mes apsiribodavom linksmybėmis, šiokiu tokiu flirtu, naktiniais SMS'ais ir įdėmiais žvilgsniais. Bet tolesnei įvykių raidai pritrūko iniciatyvos - tik visai neseniai netyčia jis išsitarė, jog manė, kad man nepatinka. Hmzzz.... :))
Ar visada iniciatyva yra būtent tai, ko santykiuose pritrūksta jų plėtojimui? Jeigu taip, tai kas tada poroje turėtų būti tas, kuris periima visą veiksmą į savo rankas?
Jeigu kalbėsim apie modernią visuomenę, kur nebeliko aiškiai paskirstytų vaidmenų tarp vyrų ir moterų, teoriškai šitas darbas po vienodai priklauso abiems arba tam, kuris iniciatyvesnis. Bet ar mes esam pakankamai modernūs, kad priimtumėm merginų iniciatyvą kaip natūralų, o ne kekšišką ar feministį dalyką?
Aš, pavyzdžiui, esu patriarchalinės sistemos vaikas - aišku, ne tos, viduramžiškos, o tos, modernesnės, kurioje egzistuoja suvokimas, jog vyras šeimoje turi būti vyras, tad ir iniciatyvos teisė dauguma atvejų priklauso jam. Visgi manau, jog vaikinas turėtų žengt pirmą žingsnį - kitu atveju pasijausčiau kaip kokia prisiplakėlė. Žinoma, nereik galvot, kad panelė turi sėdėt ir laukt, kol kažkas kažką padarys. Oj nea, kartais visai smagu pasparint/nukreipt santykius tam tam tikra linkme.
O gal per daug iniciatyvos kaip tik - gąsdina...?
Turiu vieną draugą, paprastą, mielą ir simpatišką vyrutį, kuris visai neseniai susirado itin iniciatyvią panelę. Iniciatyvią visose srityse. Jų santykiai jos dėka vystėsi kosminiu greičiu, ir dabar tas vaikinukas sekioja savo pasiją kaip ištikimas šunelis, pildydamas visus jos norus. Sakė, kad jam gerai.
Hmz.
Tačiau jeigu nebūtų buvę iniciatyvos iš jos pusės, jie išvis nebūtų kartu. O gal kaip tik ji - jo gyvenimo moteris? Kas, jeigu per mažai iniciatyvos gali sutrukdyti būti su savo viso gyvenimo žmogum, nes paprasčiausiai jį išleisi iš rankų?
Net nežinau, kaip reikėtų užbaigti visą šitą litaniją. Pasidarykit išvadas patys - kiekvienas pagal savo vertybių sistemą, požiūrius ir sugedimo laipsnį ha ha... :)) Lygiai taip pat kaip ir santykiuose - kalbėk ką nori, vis viena visi pasirenkam tokį bendravimo būdą, kuris tuo metu atrodo priimtiniausias/tinkamiausias.
Ir thanks God, tsakant.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą