The Sin

Aš turiu.
Ir tu turi... :)
Turi ir tas piktas vyras gatvėj, kuris jau kurį laiką bando užkurt savo senutėlį opel'į šios žiemos šalty.
Ir ta moteris, įsisukus į šermuonėlių kailinius, turi... :)
Ir vaikai, ir paaugliai, ir visi visi... Turi! Nežinot, apie ką aš? Apie saldų, paslaptingą žodį, kurį tariant smegenyse išsiskiria endorfinas, liežuvis susisuka į dailų vamzdelį ir prisiploja prie priekinių dantų, lūpos susidėlioja į šypsenėlę, o oras, įtrauktas į plaučius, šniokšdamas plūsteli pro burną kartu su keliais vientisais garasais kurie susidėlioja į vieną daiktavardį - nuodėmę. Visi mes turi nuo-dė-mę. Ir net ne vieną, ar ne? :)
Klapt klapt, mirkteli akelėm, nutaisai nekalto šunelio snukučio veido išraišką ir vaidini nustebusį. Nuodėmę?? Oj ne ne, aš gyvenu dorą gyvenimą - sveikai maitinuosi, sportuoju, stengiuosi gyventis laikydamasis visų Dievo įsakymų.
Ar tikrai? - sakau aš.
Tikrai. Na tikrai. Nemeluoju. Na kartais būna kad kažką padarau ne taip, bet ne. Ne nuodėmė.
O ar prisimeni, kaip aną savaitę, kai kolegė šaukė ant tavęs, tyliai sau galvojai, kad jinai - tikrų tikriausia p***a? Fu, negražu juk taip! Arba kai draugė parodė naują suknelę, kuri tau atrodė kaip užuolaida, o tu ją visaip gyrei ir sakei, kad jin - nuostabi?
Arba kaip žiūrėdama į tą jauną seksualų vyruką maximoj praktiškai prasvilinai marškinėlius pilvo srity neabejodama, jog po jais slepiasi tobulas presas, sudėliotas iš kaladėlių?
Negražuuuuu.... :) Ir ar tie šokoladiniai zefyrai, kuriuos šlamštei vakare, pasislėpus kambary (nors dienomis tu laikaisi dietos), neverti vadintis tuo saldžiu žodžiu - tavo nuodėme...? A?
Veiksmus ir mintis galima kontroliuot, bet kodėl kartais taip sunku priverst rankas daryt tik tai, ko nori (o gal atvirščiai - nenori) smegenys...? Juk visos tos nuodėmės dažniausiai būna tokios saldžios ir sukelia milžinišką malonumo bangą, kad UuuuuhhhhHHhhhhh.... :) Įkvepiam, iškvepiam, kvėpuojam.
Šiaip jau pats žodis nuodėmė sudarytas iš dviejų dalių - kilęs iš nuo ir dėmės. Pilka, purvina, negraži dėmė tiesiai ant tavo doros ir tyros sąžinės - et,  tai kaip čia taip dabar? Greit slėpk! Sugniaužyk, susuk į gniutuliuką ir niekam, sakau niekam, nerodyk! Nes ten, kur pagundos, ten ir nuodėmės. O kur nuodėmės, ten ir gėda, suteršta garbė ir svyruojanti vertybių spiralė.
Bet gal vis dėl to....?
Žinai, tu - mano nuodėmė. Lyg baltas purus minkštas pyragėlis su saldžia vyšnia ant kepurėlės... :) Tiesiog pats prašaisi tavim mėgautis.
Tsssss..... :) Tik tyliau!
Na?
Ateik, ateik čia - sutirpsim iš malonumo kartu.... :)