Kalėdinis stebuklas iš vidaus

Vakar Kaune buvo užžiebta Kalėdų eglutė... :) Dabar visas senamiestis labai gražiai pasipuošęs, visur tokia kalėdinė nuotaika, trūksta tik sniego... O šiemet eglutė graži. Iš tolo - netgi labai :) Bet kai priėjom arčiau, tiesą pasakius, nustebau. Mūsų eglutė turi įėjimą į vidų!!! Viduj netgi suoliukas yra. Ir REKLAMA. Man, gana konservatyvių pažiūrų žmogui tokie dalykai - nelabai. Juk eglutė visada būdavo objektas, aptvertas apsaugine tvorele - tai suteikdavo visam tam reikalui dar daugiau mistikos, kadangi belikdavo tik spėliot, kokiu būdu, principu ar medžiagom sukurtas visas šitas kalėdinis stebuklas. Ir prisiartint nebūdavo galima, ir liest - tuo pačiu. Nes gi čia Kalėdų eglė - ja reik gėrėtis iš šono, o ne čiupint. O šiemet - viskas atvirkščiai. Gali įeit į EGLĘ ir apžiūrinėt ją iš vidaus. O įėjus pasitinka reklaminė iškaba, esą: nepamirškit, kas visą šitą sukūrė, ir, reikalui esant, kreipkitės. :D Ha ha. Ojojoj, kalėdinis stebuklas įsimaišo į minią ir praranda dalį mistikos.
Šiaip pati spindinčių voratinklių idėja - super. Labai gražu... :) Bet kuriuo atveju mūsų eglutė gražesnė už būsimą Vilniaus. :P
Vakar dar važiavom su draugais gert karšto vyno. Labai jaukiai ir smagiai pasisėdėjom, o aš vėl mėgavausi gyvu bendravimu ne per Skype. :))
Šiandien jaučiuosi jau visai gerai, taigi, pagal planą rytoj laukia vizitas pas gydytoją, pagal idėją - oficiali ligos pabaiga, o pagal norus - grįžimas į darbą ir paskaitas.
Bet šiandien dar sekmadienis... :)

Dienos citata

Aš vėl pamilstu tave iš naujo, kai tu man padarai ką nors gero... :D

Nuo kavos ... iki mokslų...?

Ryte labai mėgstu keltis, kai už lango šviečia saulė. Malonumas vienas... :)

Atrodo viskas grįžta į vėžes - rytais vėl geriu kavą, stebėdama pro langą kasdien kintančius vaizdus. Nice... :)

Gydytoja sakė, kad turiu virusą. Sakau: gal man kiauliukų gripas? Jinai sako: Gal? ir juokiasi. tada juokiuosi ir aš - nes jeigu gydytojai juokinga, tai vadinasi viskas okey :))

Vis dar turiu temperatūros, dar papildomai turiu slogą ir kosulį. ir dar skauda gerklę... :) Bet visumoj jau jaučiuosi neblogai. Na realiai kiek galima - ir taip visą savaitę sėdžiu namie.

Vakar draugas pakvietė varyt kavos į senamiestį - žiauriai smagu po savaitės vėl kur nors išeit. Buvom "Šokolado namuose" prie Rotušės. Iš išorės ta kavinė atrodo jaukiau, negu viduj.... :) Aišku jeigu pirkt šokolado gaminius - tai tik ten, o ir "Aleksandro" kava su brendžiu - dieviška, bet kas kalbant apie jaukumą - "Kavos namai" (beje, esantys visai netoli) šituo kantu "Šokoladinę" gerokai lenkia. Dar tada užsukom į svečius... :) Jaučiuosi sugrįžus į visuomeninį gyvenimą :D Tik gaila, kad mama neleido važiuot į koncertą - sakė: "važiuok, jeigu į ligoninę nori" :D. Aš, kadangi nenoriu, tai ir nevažiavau... :)

Šiandien atrodo žada būt graži diena. Tik gaila, kad atrodo daugiau ei pusę savaitgalio turiu paskirt mokslam. Visos stropios ir geros mergaitės visus darbus daro nuosekliai, susiskirstę dienom ir mėnesiais, todėl semestro pabaigoj jos jau ramiai sėdi ir laukia sesijos. O tokios išsiblaškėlės kaip aš, tik sesijos pabaigoj susigriebia, kad dar nepadarė pusės darbų, tada panikuoja, iš tos panikos pasirenka kokį kitą užsiėmimą, kad pailsėtų nuo streso, vėliau tik dar labiau apsikuičia darbais, bet galop viską atiduoda. Ir sako: nu kitą kartą viską darysiu laiku. Aš taip sakau jau penkti metai. Manot, kad nors pasikeitė...? Ha ha :D

Man labai sekasi su grupės seniūnėm. Filologijoj ja buvo mano draugė, kuri ir naktį prižadinta žinodavo, ką ir kada reik atsiskaityt, be to visada pasidalindavo užrašais (ketvirtam kurse visi mano užrašai būdavo atšviesti nuo jos - neturėjau nė vieno sąsiuvinio :D), šperom ar darbais. Žodžiu ideali seniūnė.

Dabar seniūnė - irgi labai miela mergaitė, kuri žino visus atsakymus į mano klausimus ir visada skuba pasidalint visa informacija. Nu žodžiu dar viena ideali seniūnė.  

Nepamirškit šiandien apsilankyt Rotušėj - Kaune oficialiai prasideda Ikikalėdinis laikotarpis... :)

Facebook'o ferma ruošiasi Kalėdoms.... :)))

Matot - jau turiu tris Rudolfus... :)

Little selfish girl

Garbės žodis, kartais aš jaučiuosi kaip maža mergaitė. Maža išlepus mergaitė, kuriai reikia visų gražiausių žaislų. Ir, kas svarbiausia, tie žaislai turi priklausyt tik jai vienai. Nes ji nesidalina niekuo. Ypač žaislais. 

Mamos magija

Vakar tik pasigyriau, kad nebeturiu temperatūros, kai ta vėl ėmė ir užkilo... Bet šiandien jau einu pas gydytoją, tai žiūrėsim ką sakys (turės išklausyt visas mano paranojas.... :))))).

Mama vakare pasitelkė į pagalbą visas žolines, hemeopatines, iš senų laikų atėjusias priemones gydyt gripą (garbės žodis, jeigu dabar būtų viduramžiai, mudvi jau seniai būtumėm sudegintos kaip raganos :D). Gaila tik, kad visas bendravimas vyko per skype, taigi viską turėjau daryt PATI. Bepigu, kai sergi namuose - viskas padaryta ir paduota, o kai viską tą patį turi daryt viena, tada, patikėkit manim, ne taip viskas ir paparasta.

Taigi procedūros prasidėjo nuo sąrašo sudarymo. Užsirašiau, kad ko nors nesupainiočiau:

• Kojų kaitinimas
• Gerklės skalavimas
• Inhaliacijos
• Karšta arbata su medum
• Vaistai

Pirmiausiai nusprendžiau kaitintis. pasiruošiau didelį puodą ir..... O ką dėt į jį? Mama visada primaišo visokių žolių, o pas mane lentynėlėj įkyriai stypso tik pakelis dilgėlių ir kmynų (šitie padeda nuo pykinimo, nieko blogo negalvokit, laikau juos po balių.... :D). Ką dėt ką dėt ką dėt...? Akis užmato arbatos pakelius - mano jau pamėgtąjį Gripolį  ir kažkokią Imuno - okey, tiks, sumetu kelis pakelius (tiesa, vėliau perplėšiu popieriuką ir iškratau turinį į vandenį, o tais dar prisikvėpuosiu popieriaus :D). Dar įmetu druskos - kam šita, tai nežinau, bet gal padės :D. Ir GARINUOSI. Laiko irgi nežinau, kaip rankšluostį laikyt irgi nežinau - gi šituos visus dalykus visada daro mamaaaaa... :)))) Bet atrodo pavyko, nebent tos žolės tikrai nebuvo skirtos inhaliacijom, bet šiandien ir kosčiu lyg ir mažiau :).

Toliau sekė kojų mirkymas su druska - šita procedūra pas mamą būna smagiausia, nes mama pripila karštutėlio vandens ir liepia kišt kojas. Kai sakau, kad karšta, jinai meta savo topinę frazę - "įsivaizduok, kad nekaršta ir nebus" :))))). Ha ha. Labai juokinga. Bet net ir būdama viena sėdžiu sukišus kojas į karštutėlį vandenį ir kenčiu gerdama arbatą su medum.Matyt taip įkalta į galvą :D

Tada į trasą keliauja vaistai - visokie paracetamoliai, ibuprofenai, faringodoliai, oscilococsinumai ir pan.

Tai vat, biškį jau atsibodo sirgt. Bet jau tikiuosi artimiausiu metu išgyt.

O jūs nesirkit. ;)

Saldžių sapnų....?

Nežinau ar jau matėt tokią patalynę... :) Ir čia ne šiaip kokia, o iš minkščiausios medvilnės sukurta patalynė, nuo kurios pardavimo sumos trečdalis bus skiriamas padėti tiems, kurie tokiuose pataluose miega kasdien. Tiesa ne visai tokiuose - jų patalai tikri - iš tikro kartono ir tikrų plytelių. Tai vat. Atrodo kraupiai, bet pagalbos idėja graži :)
 

S.O.S

Grėsmingas pavadinimas ar ne? :)) Įsivaizduokit, aš trečia diena negeriu kavos. AŠ - nuo kavos tiesiogiai priklausoma kofeinomanė. Ir blogiausia, kad aš jos nenoriu. ne, nu čia tai jau sick. ne kitaip.

O gal darbo aplinka veikia gert kavą? Prisimenu vieną dieną kavos nebuvo ilgiau nei pusę dienos, Tada, kai pagaliau atsirado, su kita kolege, kaip kokios narkomanės, uostėm šviežią jos aromatą ir puolėm darytis pilnus puodelius (ką ten puodelius, visus puodus) juodo stebuklo. Ha ha. Ir tyčiojomės viena iš kitos. Realiai tai meluoju. Čia - vaizdelis praktiškai iš kiekvienos savaitės. Gal dabar taip jau nebebus? Gal aš jau nebenorėsiu gert kavos? Gal čia vaistų šalutinis poveikis....? :)))))) Tyčiojuosi. Nepanikuokit ;)

Vakar man buvo užėjus paranoja. Joa, tikrų tikriausia paranoja. ir tada visiems guodžiausi. nežinau ar tas guodimasis buvo nerimtas, ar dar kas, bet iš visų guodėjų sulaukiau tik juodo humoro bajeriukų. Vienas guodėjas sakė, kad dar neauga šnipas ir uodega, tai koks čia kiaulių gripas? Antra guodėja sakė, kad eičiau gert arbatos su citrina, o kai pasakiau, kad nemėgstu, tada paklausė - o mirt mėgsti? Nu ble nu :))) Trečias guodėjas sakė, kad nu ką padarysi - užsilenksi tai užsilenksi. Nu ragas ania? Ant paskutinių dviejų vis dar pykstu. Neesmė, kad jiem tai čia juokinga. Man tai ne. Bet po to visi vis vien guodė (net ir šitie trys :))).

Šiandien jaučiuosi šiaip sau. Temperatūros jau nebeturiu, tačiau iš patalų išslinkau kaip kokia senučiukė - skauda visus raumenis, kaulus ir organus.

Šiandien valgysiu pietums kinų sriubą su vištiena ir baltaisiais grybais. O pala pala, ar tik ne nuo kinų prasidėjo visa šita bezobrazija? Jaučiu, kad nuo jų - jie gi periodiškai kartu su visom savo padielkom išleidžia kokį virusą - tai paukščių, tai dar velniai žino kokį. Jaučiu reik išmest visą pakelį tų grybų į šiukšlinę ir pradėt ignoruot jų maistą. Čia bus toks savipagalbinis kerštas visai jų tautai.  Bet gal nuo rytojaus...:)

Vintage: naujai atrasta sena

Labas rytas :)

šiandien ryte visai atsitiktinai radau įdomią interneto svetainę, kur galima įsigyt visokių gražių vintage daiktų (www.lucitebox.com). Visgi manau, kad norint rengtis tokiu stilium reikia turėt drąsos. Ir daug. :) Bet aš visada gerbiu žmones, kurie nebijo būt kitokie. Tačiau, visgi tikrasis vintage man atsiskleidžia filmuose ir senovinėse nuotraukose, kur viskas tikra ir nesuvaidinta.

Trumpai apie patį stilių:

Visa ši mados banga yra vadinama „vintage“, kas verčiant iš anglų kalbos reiškia „praėjusių metų derlius“.
Susidomėjimas „vintage“ gimė 9-jame dešimtmetyje, kai Prancūzijos, Amerikos ir Anglijos aukštuomenė pokyliuose pasirodydavo pasipuošusi „retro“ stiliaus apdarais. Laikui bėgant praeities autentika dvelkiantys drabužiai ir aksesuarai puikavosi visuose garsiausiuose mados žurnaluose. Šiuo metu „vintage“ tapo kasdienis reiškinys, tačiau žmonių jau netenkina gražus daikčiukas iš antikvariato, jie trokšta prabangos, pažymėtos įžymaus kūrėjo logotipu. Tai lyg tikrasis „houte couture“, tik iš praeities.

Visi pasaulio dizaineriai pradėjo ieškoti įkvėpimo praeityje – detalių tekdavo ieškoti visur: antikvariatuose, muziejuose – o tik vėliau kai kuriuos „vintage“ elementus pritaikyti savo kolekcijose.
Ilgainiui gimė mintis sujungti „vintage“ prabangą ir modernizmo elementus. Puikus pavyzdys – „retro“ stiliaus papuošalai, puikiai derantys bene prie visų rūbų.
Į Lietuvą ši tendencija keliauja gana lėtai. Jei Vakarų Europoje „vintage“ parduotuvės yra populiariausios tarp išskirtinį stilių vertinančių žmonių, tai Lietuvoje yra tik porą vietų, kur įmanoma surasti „vintage“ drabužių ir aksesuarų. (šaltinis: http://www.madein.lt/mada_abroad.php?parent=8&id=585) 

Ir kelios suknelės iš mano jau minėto puslapio:

Gražu ar ne? Tokio stiliaus rūbai pabrėžia ir atskleidžią tikrąjį moteriškumą ir eleganciją... :) Šalia trūksta tik elegantiško vyruko su cigaru ir kokio nors, pvz, Cadillac'o :)))

Šeimyniniai vaizdeliai

Aš: Ko tu taip žiūri į mane? :)
Jis: Žiūriu ar nevirsti kiaulyte...
Aš: Aaaa, galvojau pasakysi ką nors gražaus.
Jis: Nu taigi sakau - kiaulyte, o ne kokia nors kiaule.
:)))))

Savijauta

Šiaip jau šiandien nusižengiau savo taisyklei nedėt į blog'ą savo Skype pokalbių nuotrupų, bet vieną vis viena įdėsiu :D

Kas sakė, kad sirgt juokinga...?

Labas rytas :)
Vakar turėjau juodojo humoro dieną.... :) Visgi sugebėjau ir aš peršalt/pasigaut virusą.
Bet apie viską - nuo pradžių. Taigi sekmadienį nežymiai pakilo temperatūra. Panikos - nulis (nu ar retai gi tenka sirguliuot?? :). Pirmadienio ryte termometro stulpelis vis dar rodo tas 4 dalis ir pamažu kyla. Paskambinu į darbą, kad nebūsiu, pakalbu su kolegėm, ir, visos kaip susitarę tvirtina, kad eičiau pas gydytoją, nes "čia ne tos ligos, kurias reikia gydytis patiems". Uoj. Panika jau biškutį kyla. :))) Dar pakalbu su mama, dar - su sese, kuri aišku, papasakoja visokių baisių istorijų apie kiauliukų gripą. Draugas ramina - nesinervink, joks tau ne kiaulių gripas - gi šnipuko dar neturi :))) Paskambinu į kliniką, administratorei neatrodo juokinga - maždaug 15 min. - ir aš jau stoviu prie gydytojos kabineto, apsimuturiavus šaliku. Tai vat :) Padarė kraujo tyrimą (jau kaip nekenčiu kraujo ėmimo iš venos, tai ragas. Adata arklinė, seselė - kažkokia mokinė ir mano slapukės venos. Čia praktiškai siaubo istoriją aprašyt galima :D), išrašė vaistų ir biuletenį. Blogiausia tai, kad pas mus nenustatinėja beveik kokiu gripu užsikrėtei - daugmaž Va Bank, nors realiai koks skirtumas - Tamiflu kol kas niekur nėra.
Taip kad sėdžiu dabar namuose ir gydausi, apsistačius visokiais buteliukais vitamino C (visokiuose pavidaluose), ežiuolėm ir pan. Retkarčiais (nu periodiškai kas 15 min.) visiems pranešu apie tai, kaip jaučiuosi, pasiimu savo dėmesio porciją, ir toliau geriu karštą Gripolį.
Pasisaugokit geriau, o tai sirgt visai nejuokinga.    

Naujametiniai pamąstymai

Jau kaip prisisvaigau. Ragas. (Įdomu ir kas kaltas dėl to???? ;)))) Šiandien visą dieną galvoj sukasi kažkokios kalėdinės mintys. Ne tiek kalėdinės, kiek žieminės - sniegas, šaltis, Kalėdos ir pan. Tai prie viso to prisiminiau, kad turiu tokią idilišką svajonę. Tiksliai žinau, kad kada nors Naujus sutiksiu kalnuose. Mažoj, jaukioj, apsingtoj trobelėj kur nors kalnuose. Kažkas tokio:

 












Įsivaizduojat, kaip nerealu?

Žiemos pasaka

Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.

Žiūrėki, linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.

Žiūrėki, sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.

Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.

H. Radauskas

Pati pačiausia kalėdinė reklama

Saldus įrašas

Šiandien mano mitybos racioną sudaro saldumynai. Normaliai, ar ne? Nu taip, nes man reikia jėgų. O jų daug duoda cukrus. (Nesityčiokit, žinau, kad čia - saviapagaulė.... :)))) Iš tikro, tai cukrus yra blogis. Bet ne tada, kai jisai susikoncentruoja grybukų kepuraitėse, (žinot tuos kepinėlius, kurie kažkada būdavo balių atributas, o dabar jų pilnos parduotuvės...?) arba guminukų maišely (nes jisai nukenksmintas - dažniausiai ištirpdytas...:) arba šokoladiniuose saldainiuose (dėl šito kalta mano sesė, kuri praktiškai kas mėnesį kur nors skrenda, tad aprūpina mus visokiais mandrais šokolado gaminiais, po kurių nežiūriu į lietuvišką Princą).
Šiandien buvom pasivaikščiot Klebonišky, nes tėtė liepė eit į gryną orą ir neit į Akropolį :)))) Bet užtat taip smagiai patrepsėjau per purvynus su savo a la uggs'ais. Jaučiuosi prisikvėpavus gryno oro, smagiai pakalbėjus su draugu, dabar - smagiai pagėrus kavos ir suvalgius du grybukus... :) Žodžiu - pilnatvė. Pats tas prieš naują savaitę.
Šiandien draugui uždaviau klausimą - ko labiau norėtų - šuns ar vaiko. Abu draugiškai nusprendėm, kad su šuniu mažiau rūpesčių..... :DD
Dar turiu įrašyt kalėdinės muzikos mergaitėms, kadangi žadu jau labai seniai. išvis pamažu ateina kalėdinė nuotaika - penktadienį vienas vyrukas sakė, jog jam tądien užėjo kalėdinė nuotaika - ir aš jam jos labai pavydėjau. Nes tądien apie Kalėdas darbe nekvepėjo - po darbo šventėm gimtadienius.
Pasiilgau sniego, šaltuko, karšto vyno senamiesty, snaigių ant blakstienų....

Nieko svarbaus

Labas rytas, kaip šiandien laikomės? Ko gero tokiu metu šitas klausimas savaime suprantamas kaip "ar nesergate dar?" :) Baisu. Tikrai baisu. Vakar teko lankytis tokioj vietoj, kur jau paskelbta epidemija, taigi koks 30 proc. žmonių vaikšto su kaukėm ant veidų. Tame tarpe ir aš. Įdomiai kažkaip - prisimenu, kai prasidėjo paukščių gripas Kinijoj ir visi ten vaikščiodavo su kaukėm, atrodė kaip kosmosas - o dabar situacija pas mus tokia pati. Tačiau kone visam Kaune nebėra pirkt tų kaukių - saviškes susiveikiau tik todėl, kad turiu "draugelę" vaistininkę, pas kurią periodiškai apsilankau pasidalyt savo paranojom... :D
Savaitė praėjo visai gerai. Sakyčiau netgi įdomiai. Žadėtos permainos tyliai tranformavosi į kitą veiksmą, taigi aš - vis dar dirbanti studentė. Šiaip žiauriai smagu, kai tave įvertina kaip reikalingą darbuotoją ir tu pasijauti galinti daryti įtaką įmonėje :))) Nu čia gal hiperbolizuotai, bet whatever.  
Sekmadienis prasidėjo įprastai - lauke šviečia saulė, kava garuoja ant stalo...Tie sekmadieniai turi kažkokios magijos. :)

Decisions decisions decisions... :)

Oj kaip nemėgstu daryt svarbių sprendimų. Atrodo jautiesi stipri, savarankiška, logiškai mąstanti būtybė su savo nuomone, o tada pareina kokia nors situacija, kaip kad dabar, kada turi nuspręst tau vienu ar kitu svarbiu klausimu, ir šast - susisuki tarsi į kokoną, susigūži, užsidengi rankom akis ir tikiesi, kad kai jas atidengsi, danguj vėl švies saulė.
Kartais aš taip noriu sugrįžt į nerūpestingą vaikystę, kai už mane spręsdavo tėvai - kokią mokyklą lankyt, pas kokį stomatologą vaikščiot, kada valgyt, kada eit miegot...
Ar žmogus suauga tik tada, kai pats pradeda savarankiškai priimt sprendimus....?
Vadinas aš dar nesuaugus.

Glory box

Vakaro muzika apmąstymams... :) Love it... ;)

Kava kvepiantis įrašas

Aš tiek daug rašau apie kavą, (pastebėjau, kad dauguma bloge'rių daro panašiai... :) bet niekada nepasakojau, kokią aš ją geriu. Žinoma tik namuose, kadangi darbe nėra nei laiko nei galimybių pasidaryt tokios kavos.
Taigi, visi, kas gėrę pas mane kavos, puikiai žino, jog kavos ruošimas man primena ritualą. Taigi, visų pirma, būtina tam tikra nuotaika ir nusiteikimas, kurį dažniausiai sukelia kavos aromatas. Tuomet imamas paprastas puodelis, dedama kava, kuri užplikoma karštu vandeniu. Tada palaukiam ko šiek tiek pastovi ir pamaišom šaukšteliu. Tada aš dažniausiai dedu porą šaukštelių rudo cukraus (jis ne toks blogas kaip baltas). Tuomet ant stalo keliauja gražus puodelis, ant kurio dedamas sietelis, per kurį perkošiu pilamą kavą (negaliu pakęst tų musiukų).
Tada - pieno eilė. Visų pirma jį pašildau, tada dalį supilu į kavą, o kitą dalį išplaku su pieno plakikliu ir putas šaukštu uždedu ant kavos paviršiaus. Gaunasi realiai tokia home made a la Latte, bet jeigu dar kerai ir tinkamas nusiteikimas.... Tai ohoho..... :))))

7.35 de la Manana

My diary

Jau kažkaip senokai rašiau apie tai, ką šiuo metu veikiu ir kuo gyvenu. Jau jaučiu įdomu pasidarė ania??? :))))
Gyvenu gerai. Kitaip ir būt negali - lauke juk šviečia saulė... :) Jau buvau pamiršus, ką reiškia keltis, kai lauke jau ne tik šviesu, bet dar ir saulėta. Bet kuriuo atveju, šioks toks šaltukas jau pranašauja Kalėdas. O Kalėdos visada yra gerai... :)
Vakar trumpam buvom Akropoly. Kas sakė, kad dabar krizė? Jeigu kas buvot, matėt kiek visur žmonių ir kiek visi visko perka. Sick, ne kitaip. Toks vaizdas, kad žmonių laimė tiesiogiai proporcinga nusipirktų daiktų kiekiui - jau senokai mačiau tiek laimingų žmonių vienoj vietoj. :)
Šią savaitę su mamos pagalba sugalvojau mažint kavą - jos išgeriamas kiekis paskutiniu metu pradėjo gąsdint mano aplinkinius ir mane pačią. Tik atsilaikiau nelabai ilgai. Gal kokį pusdienį. :))) Bet kokiu kitu būdu darbe išvaikyt tingumą...? :)))
Žiauriai noriu pradėt sportuot, bet šiek tiek tingiu ir sunkoka su laiku. Ir kava nuo to nepadeda... :))
Kaip jau buvau rašius, penktadienį buvau Scanoramoj. Kažkaip paskutiniu metu jaučiuosi grįžus prie meno... :) Woohoo, Taip sakant.
Šios savaitės planai:

• Darbas. Mokslai. Pffffff.... :)))
• Pora kartų važiavimai į Vilnių.
• Turiu nusipirkt slut rūbus savaitgalio teminiam vakarėliui.
• Sudalyvaut kolektyviniam gimtadieny darbe, jeigu.... :D
• Pasižiūrėt Geriausias metų reklamas kine.
• Su panom pagaliau nueit Pas Stenlį.
• Kokius tris kartus pakeist savo naujo blogo išvaizdą. :)))

Bet šiandien dar savaitgalis. Tobulas laikas. Tobulas žodis. Love love love.... :)))

Apie interesus

Aš nemėgstu gvildent sudėtingų filosofijos temų. Turbūt dėl to iš filosofijos seminarų antram kurse turėjau 5. Koks skirtumas kampe stovi kėdė ar ne? Nuobodybė.
Bet kartais užeina kažkokių a la filosofinių minčių. Tada giliniesi, galvoji, galop (kaip kad darau aš), meti viską ir eini gert kavos. Tada padarai kokį nors kvailą dalyką ir nukreipi mintis į kitą pusę.
Šiandien aš galvoju apie tai, kad kiekvienas žmogus iš esmės yra savanaudis. Vieni daugiau, kiti - mažiau. Tada atsiranda siekis gauti viską sau. Iš to išplaukia ir noras modeliuot kitus pagal savo norus - toks vaizdas, kad kitas žmogus - plastilino gabalas, kurį galima minkyt ir keist kaip kad nori. Tuomet atsiranda tobulos draugės, tobulos darbuotojos, tobulos dukros, tobulos sesers, tobulos pažįstamos, tobulos meilužės ir kiti reikalavimai. Ir jeigu netelpi į tuos rėmus - tu nesi TOBULAS.
Ir tada žmonės pamiršta, kad tas molio gabalas, kurį jie stengiasi suformuot, irgi turi tam tikrus reikalavimus. Ir iš esmės irgi yra savanaudis.
Štai tada ir atsiranda interesų konfliktas.

Welcome!

Sveikučiai,

šiandien vaišinu kava su sausainiais, kadangi perkėliau savo nu/pa/pezėjimus į naują sistemą. Taigi prašom užeiti ir jaustis kaip namuose!