2010 m. vasario 27 d., šeštadienis
Dream, love, joke
Labas rytas... :) Na kaip išsimiegojom?
Aš tai visai neblogai, tsakant. Bet šiek tiek pasimetus esu - atsikėliau pusė 9. Wtf...? Šeštadienį keltis tokiu metu - nusikaltimas. :))) Ir mano išsvajotasis rytas su kava nuplaukė - tylutėliai (kad neprižadinčiau visų namų) viriau grikių košę, kuri pakeitė sūrelius, apie kuriuos svajojau visą savaitę... :) Gal suaugau? :))) Šansų nedaug.... :) Kažkurią čia dieną mėgstamiausias (vien jau už panašų požiūrį į paskaitas) mano grupiokas klausė, ar jau galvoju apie vaikus. Pradėjau juoktis - kokie vaikai, kai galvoj dar vėjai...? :))) Na čia nuklydimas ne į temą, o grįžtant prie jos - nemėgstu sapnų, kurie ryte ne pasimiršta, o persekioja visą dieną. Jack... :) Pavyzdžiui, šiandien sapnavau vestuves - faktas tas, kad sapnas pasibaigė joms neįvykus, bet buvo gan įdomu - turėjau ištekėt už žmogaus, su kuriuo vestuvių bent kol kas tai jau tikrai neplanuojam.... Ha ha ha - čia gal koks paslėptas humoras ar saviįtaiga? :)))))) Et, juokingas dalykas tie sapnai - bet yra žmonių, kurie jais tiki. Pavyzdžiui, egzistuoja nuomonė, jog jie gali būt pranašiški - pranešantys apie įvairias nelaimes ir pan. O aš netikiu... :) Visiškai sutinku su savo draugo nuomone - visi mūsų patyrimai, jausmai, prisiminimai, veiksmai mūsų sąmonėj ir pasąmonėj sudėlioti tarsi į atskirus stalčiukus, iš kurių sapno metu traukiama informacija ir dėliojama belen kaip. Va tada ir gaunasi vestuvės su visokiais žmonėm... :)))) Kur čia pranašiškumas? A? Nors.... :)))) It's a joke, darling........... :))))
Galutinai šia sapnų reikšmės versija įsitikinau rašydama bakalauro darbą, kuriame daugiausiai rėmiausi Z. Freudo teorijomis, kurios šiandien yra paneigtos. Na kur gi ne, jeigu vyrukas aiškindavo daugumą sapnų kaip seksualinio elgesio, motyvų, gyvenimo išdavą - pavyzdžiui, jeigu sapnuoji vyrą, kuris tave vejasi su peiliu, peilis šioje vietoje simbolizuoja jo ... eee .... na supratot.... :))) Ir visas sapnas reiškia, jog sapnuotojas turi seksualinio pobūdžio problemų ir baimių... :) Na mėgo Zygmundas tą temą, mėgo :)
Bet, prisipažinsiu, kartais po kokio nors sudėtingesnio sapno ryte lendu į sapnininką pasiskaityt jo reikšmės - ir dažniausiai perskaičius, kaip ir horoskopą, užmirštu. Šiandien ryte sapnininkas nepasakė nieko, kadangi nė vienas apibūdinimas neatitiko tikrojo sapno - matyt pasireiškia mano filologizmas - gebu sudėliot sapną nestandartiškai... :))
Na ką, atrodo nuo pirmadienio pamažu prasideda naujovės - turėsiu daugiau laiko sau ir savo maloniai veiklai. Gal ir gerai - šią savaitę jau buvau gerokai nusikalus.
Gut, mielieji, gero Jums savaitgalio - einu pamažu kuistis - šiandien laukia šventė, o pasiruošimui - tik viena diena. Juokauju, nepūskit akikių iš nuostabos ir pasibaisėjimo.... ;)
P.S. beje, kaip Jūs kovojat su savo neįmanomais norais...? :)
2010 m. vasario 23 d., antradienis
Apie mėginimus
Kada paskutinį kartą stengeisi dėl kažko? Įtikt, patikt, įrodyt, pasiekt, padaryt, pakeist ir panašiai, ir taip be galo?
O gal tau kaip tik šitas jausmas visai svetimas?
Nes tik kiti vis mėgina ir mėgina tau įsiteikt. Ir jiems vis nepavyksta, nes tu - tobulybė. Na bent jau - tavo nuomone.... :) Stebi sau iš aukšto tų mažų žmonių pastangas ir tyliai sau kikeni - ką ten kikeni, arogantiškai juokiesi.
Iš tiesų, kiekviena diena pilna mažų ir didelių pastangų, mėginimų, bandymų, atradimų ir nusivylimų. Visi jie tarpusavy susiję proporcingais saitais. Pastebėjai...?
Yra dalykų, kurie paprasčiausiai neįmanomi. Ir niekas garsiai neklausia kodėl. Nors atsiranda tokių naivuolių, kurie klausia. Ir niekaip negali suprast, kad tai tikrai neįgyvendinama.
Jie vis bando bando bando... Ir vis nusivilia ir nusivilia.
Būk tuo, kuo noriu, kad būtum - ir aš tave mylėsiu amžinai.
2010 m. pavasaris
Šiaip jau vengiu rašyt tokių įrašų, bet kadangi pavasaris galutinai man apsuko galvą, o parduotuvėse nenustoju aikčiot čiupindama naujo sezono šedevrų, sugalvojau, kad gal visai naudinga bus pasižiūrėt, ką gi mūsų mados guru paskelbė šio pavasario madingais daiktais. Gal pravers kažkam iš jūsų ;) Taigi trumpai:

(šaltinis: http://www.todayshottrends.net/lifestyles/spring-fashion-trends-for-2010.html)
- Vyraujančios spalvos: romantiškos pastelinės

(šaltinis: http://www.todayshottrends.net/lifestyles/spring-fashion-trends-for-2010.html)
- Plėšyti džinsai;
- Lengvi, ploni, nėriniuoti audiniai bei romatiški nėriniai, elegantiškas blizgesys;
- Militaristinis stilius: antpečiai, chaki spalva, griežtos drabužių linijos ir pan.;
- Sportinis stilius: galvos juostos, trumpučiai šortai, aksesuarai ir pan.;
- Marinistinė tematika: (jūros atspalviai, dryžiai, inkarų, mazgų, laivelių, jūros gyvūnų motyvai);
- Papuošalai iš turkio;
- Raštai ir kaimo motyvai:
- Baltos spalvos variacijos.
- Afrikietiški motyvai;
- Raudona, juoda, chaki, pilka, įvairių atspalvių ruda ir balta spalvos;
- Būtinas pavasario atributas - švarkas (laisvalaikiui, klasikinio stiliaus, odos ir pan.);
- Ploni ir lengvi megztukai;
- Militaristinio stiliaus drabužiai;
- Aksesuarai: diržai, skrybėlės; akiniai (ypač Jack'o Nicholson'o stiliaus) ir rankinės.
2010 m. vasario 21 d., sekmadienis
Pajutimai
Hmz..... Keistas jausmas - tarsi neesi savim.
Atrodo viską darai taip pat, niekas nepasikeitė, bet pamažu ateina supratimas, jog visgi kažkas ne taip.
Tik kas...?
Šokoladinė diena
Na atrodo ši savaitė jau baigėsi, bet jau ryt prasideda kita... :)
Taigi, kaip laikomės? :)
Aš - visai neblogai. Ne visai sveikai, bet normaaaaaliai...... :)))
Vakar su bendradarbėm mergaitėm, kadangi mūsų komanda pati šauniausia, ėjom leist premijos - tiesiai į "Šokoladinę" degustuot tiršto, kvepiančio, skanaus .... šokolado.
Vilioja, ane? Atrodo imtum, sukištum rankas iki alkūnių ir tada tuo šokaladu pieštum ką nors ant ko nors.... :)))) Bet, grįžtant prie temos - buvo labai smagu. Šokoladas - apskurtai labai geras dalykas, kad drįs prieštaraut?
Taigi, kaip laikomės? :)
Aš - visai neblogai. Ne visai sveikai, bet normaaaaaliai...... :)))
Vakar su bendradarbėm mergaitėm, kadangi mūsų komanda pati šauniausia, ėjom leist premijos - tiesiai į "Šokoladinę" degustuot tiršto, kvepiančio, skanaus .... šokolado.
Vilioja, ane? Atrodo imtum, sukištum rankas iki alkūnių ir tada tuo šokaladu pieštum ką nors ant ko nors.... :)))) Bet, grįžtant prie temos - buvo labai smagu. Šokoladas - apskurtai labai geras dalykas, kad drįs prieštaraut?
2010 m. vasario 19 d., penktadienis
Šiltas šiltas geras jausmas
Būna kartais tokių jausmų, kurie užplūsta visai netikėtai ir nelauktai.
Dažniausiai juos išprovokuoja atrodytų, nedidelė smulkmena – nedrąsus prisilietimas, geras žodis, saldus prisiminimas, pūkuota mintis, šiltas laiškas... :)
Toks jausmas kaip karšto šokolado gurkšnis sušildo net ir sušalusius rankų pirštus, o akyse užžiebia žiburėlius.
Ir kad kokioj erzelynėj bebūtum, užvaldo visiška ramybė, o lūpos ima pačios šypsotis.
Be proto gera!
Ir jokiais žodžiais nenusakysi tos būsenos – tarsi malonumas, pasitenkinimas, džiaugsmas, laimė, pasitikėjimas, pilnatvė ėmė ir susimaišė į vieną padriką kratinį. Bet ir tai kažkaip ne vien.
Šalia jų visų – dar kažkas. Kažkas... :)
Atrodo tarsi stebėtum save iš šalies.
Tarsi nesvarumo būsena.
Imtum, atrodytų, tarsi narkomanas ir susidėliotum tą jutimą dozėmis kiekvienai dienai. Bet gal ir gerai, kad taip nėra. Tada tos akimirkos prarastų žavesį.
Nes laukimas ir žinojimas, jog tas jausmas užplūs – irgi dalelė jo paties.
I'm love in it.
2010 m. vasario 17 d., trečiadienis
Mama neskaityk
Šiandien nusipirkau ledų.
Mama, bet aš nekalta! Neatsilaikiau.... :) Kaltos tarybinės Samsono pardavėjos, kurios padėjo karamelinį padažą tiesiai man prieš akis. O koks karamelinis padažas be vanilinių ledų? Arba kokie ledai be daug daug karamelės?
Tai vat, sakyčiau jie abu tarsi patys įšoko į mano pirkinių krepšelį.
Ir visai nesvarbu, jog už lango - žiema.
Ir visai dzin, kad man skauda gerklę ir ant lūpos atsirado herpes'as.
Pamiršau.... :)
Atgailaudama dabar valgau karštą sriubą, o savo eilės laukia vitaminas C ir stebuklinga Jadvygos arbata.
Bet užtat kaip skanu buvo..........
Aij, kartais geriau negalvot apie pasekmes. Protingai, aišku.... :)
2010 m. vasario 16 d., antradienis
Nuomonė
Žinot tokį rašytoją E. Malūką?
Nepriimtas į rašytojų sąjungą (dėl to atsimenu man jo buvo labai gaila... :), tačiau neabejotinų bestselerių (o geras, tik dabar pamačiau, kad šitas žodis susideda iš best + sell :)) autorius.
Apie jį sužinojau iš tėvų - tuo metu spėju E. Malūko romanus skaitė visi.
Prisimenu pirmą perskaičiau jo knygą "Šiukšlyno žmones", toliau sekė "Kraujo skonis", "Migla", "Moters kerštas","Juodieji želmenys" etc. Taip kad galiu vadintis gerbėja... :)
Knygos žiaurios, apnuoginančios tamsiausius visuomenės ir asmenybės užkaborius, atidengiantys purvinas sekso scenas, politikos žaidimus ir pan. Jeigu tokią vertinsim tematiką iš meninės pusės - naudos nedaug.
Vieną autoriaus knygą išvis įsimylėjau - "Karalienę Barborą". Gebėjimas pažvelgt į istorinius įvykius per moters ir vyro santykių prizmę - drąsu, tačiau kaip žavi... :)
Tai, kas mane visada žavėjo E. Malūko kūryboje, yra autoriaus gebėjimas dėstyti mintis ir įvardyti reiškinius ar dalykus paprastais, tačiau iki skausmo taikliais žodžiais ir sakiniais.
Genialu.
Neseniai perskaičiau autoriaus naujausią knygą - "Dilgės". Tema - šiandienos realijos: politikos, šeimyninio gyvenimo, slaptos milijonierių veiklos užkaboriai, į kuriuos nuolatos įpinamos sekso scenos. Esmė pateikiama užslėpta po subuitintais vaizdais.
Šiek tiek per aštru, per vulgaru, per žiauru, per..... Bet vien jau dėl minčių raiškos ir tos pagrindinės minties - verta.
Užsirašykit ant kaktos, perdžiūvusios mados vergės... :P
Over the years I have learned that what is important in a dress is the woman who is wearing it.
The most beautiful clothes that can dress a woman are the arms of the man she loves. But for those who haven’t had the good fortune of finding this happiness, I am there.Yves Saint Laurent
Apie lietuvišką savaitgalį
Šiandien turim, sakyčiau, tokią itin lietuvišką dieną, ar ne? Mama šeštadienį virė cepelinus - sakyčiau toks privalomas šventinio savaitgalio atributas.... :))
Per M-1 grįžtant į Kauną ta proga vyko kažkoks konkursas, kurio pagrindinis klausimas buvo - kiek laisvi mes jaučiamės? Ten reikėjo vertint balais ir pagrįst savo nuomonę. Tai aš taip kažkaip primečiau, kad nelabai mes tos autonomijos turim ką? Jau pradedant globaliu mastu ir įvardijant mūsų stipriąsias kaimynes ir ES, o baigiant darbdavių, universitetų ir pan. mums suteiktais suvaržymais... Ho ho ho... :))
Tai vat, bet kaip koks hipis pasakytų - svarbiausia freedom in a heart :))) Va taip va.
Grįžom į Kauną šiandien ir jau pirštų galiukais jaučiu, kad tingiu rytoj eit į darbą. Įdomus jausmas - viskas vyks tik dar ryt, o aš jau iš anksto tyyyyyyngiu.... :)))
Dievinu ilgus savaitgalius. Per juos pailsiu nuo kompiuterio, nuo interneto, nuo miesto, nuo sauso patalpų oro ir taip toliau ir panašiai - trumpai tariant nuo visokio brudo. Turbūt tokie laisvadieniai ir buvo sukurti tam, kad galėtumėm pailsėt kaip reikalas, kadangi koks ten poilsis per dvi dienas, ar ne? Va va, aš irgi taip sakau - dar net nepradedi žmoniškai ilsėtis, o žiūrėk - ateina ir pirmadienis...
Rytoj, pasirodo, nėra paskaitų - sakyčiau visai not bad.
Jaučiuosi pailsėjus, atsigavus, pabendravus su tėvais... :)
Mano galvoj šiandien, sakyčiau, toks sąmyšis. Jeigu kas sugalvotų atidaryt smegeninę, vaizdas turėtų būt panašus į matricą (nu tą filmą, nuo kurio kažkada, o gal ir vis dar visi svaigsta) - tiksliau tas žalias bėgančias ilgas juosteles, pilnas visokių simbolių. Cha, svarbiausia pačiai nepasiklyst.... :))
2010 m. vasario 14 d., sekmadienis
2010 m. vasario 10 d., trečiadienis
2010 m. vasario 9 d., antradienis
Dirbtinis nuobodulys
Spėju, kad šiandieniniai prekybininkai ir pardavėjai, visur kur įmanoma kišantys rožines ir raudonas širdeles, raitantys visomis kalbomis sakinį "I love you", cypsintys rožinių meškiukų balseliais ir nešini visu glėbių šventinių nuolaidų žiauriai dėkoja šv. Valentinui - kasmet vasario mėnesį jų pelnas padvigubėja ir visa tai - dėka sintetinės meilės ištroškusios tautos. :)
Kodėl sintetinės? Ogi todėl, kad tie visi pūkučiai, rožiniai atspalviai, iki koktumo nėriniuoti apatiniai, minkšti žaislai su išsiuvinėtom frazėm "Aš tave myliu" ir pan. man visų pirma asocijuojasi su prostitutėm - tiek stilium, tiek esme - pirk meilę.... :)
Klaikiausią Valentino dienos vaizdelį, ko gero, mačiau pernai - girtutėlis "palaikytas" benamėlis stipriai suspaudęs neša pavytusią gėlytę kitoj gatvės pusėj sėdinčiai (na ok ok, ne sėdinčiai - miegančiai) irgi ne iš blaivųjų moteriškei ir visai gatvei šaukia, kad reikia "pasveikint savo moterį su Valentino diena".
Pati savo akim mačiau, kaip tie du įsimylėjėliai kitą dieną susipešė ir apsikoliojo dėl butelio alaus. :)))
Panašiai ir normalių žmonių gyvenime - aišku, ne taip žiauriai, bet panašiai: ką pakeis viena suvaidinta diena meilės? Puodelis su širdele ir tyras žvilgsnis nesukurs jausmų, jeigu jų nėra. Juk išauš rytas, ir vėl bus paprasta diena. Čia panašiai kaip tie, kurie galvoja, kad po vestuvių viskas pasikeis - santykiai, supratimas, vertybių sistema ir pan. Naivuoliai, taip sakant... :)
Kvaila kažką daryt tik dėl to, kad šiandien - Valentino diena. Reikia daryt kažką, nes nori tą daryt. O ne todėl, kad reikia.
Kiek pati mačiau siekių parodyt stipresnę meilę nei ji yra iš tiesų - tiek jie buvo nesėkmingi. Nes mes gyvenam ne šešėlių pasauly, o tiesa staiga ima ir išaiškėja. Ir tada nuskamba stebuklingi žodžiai - "Bet viskas nebuvo taip gerai, iš tiesų.... " :).
Aš manau, kad žmonės patys padarė visą šitą nesąmonę. Kaip ir daugely sričių, tikra esmė pasislėpė už šiandien esminių dalykų. Boring.
Darbiniai skiedalai
Man atrodo, kad lauke jau čiut čiut kvepia pavasariu. Jaučiat...?
Taigi, mielieji kaip laikomės?
Aš tai, atrodo, visai neblogai :)
Vėl prasidėjo paskaitos (vakar pirmoj iš jų sėdėjau iki 21 val.), darbe pagaliau optimali oro temperatūra ir turim tik kelias blogybes, kurios trukdo bendram gėriui:
- kartais svylantys laidai. Neaišku, ar jie tikrai svyla, ar ten kokios nors pelytės (nu gerai, gal žiurkikės, kadangi pastatas senas ir storoms sienom - kur ten pelės įsigrauš į vidų. ir juo labiau socialinė aplinka tinkama labiau žiurkikėm nei mažom mielom pelytėm ho ho ho :))) kūrena laužiukus.
- "Berneliai", kur pietaujam. Dar keliolika pietų su naminiais makaronais su vištiena ir voveraitėm - ir basta pavasariniam kūdinimuisi. Blogiausia, kad kainos juokingos. Ir kad žiauriai skanu.
- tingulys. Va čia tai jau visa problema. Pirma dienos pusė - visai nieko, bet antra - pfff.... Dažniausiai pajaučiu itin stipriai, kai kažkokiu būdu nuslenku pas kurią nors kolegę į butkę (jo jo, kiekviena turim savo privačią erdvę... :P) ar dar veikiu kažkokią laiko prastūmimo veiklą. Savimotyvacija suveikia tik kelias dienas - kai gaunu ir leidžiu algą. Ha ha ha ;))
- stop facebook. Dėl šito jau berods skundžiaus. Bet, pasirodo, kai per pertraukas ir pietus nėra kur lįst internete (na beveik nėra :)), atsiranda dar daugiau laiko nesibaigiančioms kalboms ir akių pailsinimui žiūrint į Soborą. Vienu žodžiu, reziumė, darbas - vienas malonumas, ho ho ho :)))))
Jau dabar laukiu nesulaukiu savaitgalio. O pastarasis dar ir toks iš ilgųjų nusimato.... :) Ir kupinas meilės... :)
Pamažu pagaunu save sudarinėjant pavasarinius must - have, must - do, must - feel ir pan. sąrašus.... :)
2010 m. vasario 7 d., sekmadienis
2010 m. vasario 2 d., antradienis
Dienos negerovė
Įsivaizduojat...? Mums darbe uždarė facebook'ą!!!!
Kaip galima dirbt be jo......? :))
Joooo, aš irgi sakau - kenksmingos darbo sąlygos.
Kaip galima dirbt be jo......? :))
Joooo, aš irgi sakau - kenksmingos darbo sąlygos.
Antradienio pamąstymas
Koks darbas pats geriausias?
Teisingai - tas, kuris baigiasi prieš pietus ir prasideda tik kitą dieną jau po pietų... :)
Vakar jau galutinai persikraustėm į naujas patalpas - dabar jau turim diiiiiidelį kabinetą su dar didesniais langais... :) Kol kas dar vėsoka, nėra normaliai veikiančios elektros ir interneto, bet atrodo, pokyčiai į naudą... :)
Turim netgi apvalų virtuvėlės stalą ir normalias pertvaras..... (Ar ne, Giedre? :))) (prieš tai turėjom vieną tokią, kurią laikė mano kompiuterio monitorius.... :))
Jau kuris laikas vis pagaunu save galvojant, kaip žiauriai pasiilgau pavasario.
Vis labiau šildančios saulės, kavos iš Vero cafe Laisvėj, tirpstančio sniego, nedrąsių pirmųjų gėlių žiedelių, šviesių rytų, pasišildymų su katinu atokaitoj balkone, sprogstančių medžių pumpurų, plonų striukyčių ir neberaudonų nosių... Ir dar daug daug visko.
Jeigu kas nors sutikot kur nors slankiojantį pavasarį, perduokit linkėjimus.... ;)
Japonų sodai
Japonijoje sodai atsirado VI amžiuje, kai iš Kinijos atkeliavo budizmas, paremtas žmogaus ir gamtos harmonija. Šis mokymas susiliejo su sintoizmu, kuris garbino gamtos jėgas. Japonai iš kinų gavo ir labai išsivysčiusios kultūros, įskaitant menus ir rašytinę kalbą, idėjų. Jie išradingai ir sėkmingai pasinaudojo nauja informacija, pritaikė savo poreikiams ir sukūrė nuostabią civilizaciją.
Sodų kūrimo menas susiformavo Heian laikotarpiu, 794–1184 m. e. m. Tai buvo tarsi komercinė paslaptis. Žinių apie sodų kūrimą randama rankraštyje, vadinamame Sakuteki (pažodžiui – užrašai apie sodų kūrimą).
Tradicinis japonų sodas užima didelį plotą, skirtas grožėtis visuomenei. Jame yra įvairių augalų ir akmenų derinių. Šeimyninis sodas paprastai nedidelis, intymus ir retai matomas kieno nors kito, išskyrus šeimos narius ir jų svečius.
Paprastai nebandoma aprėpti visko. Vietoje išbaigtumo pabrėžiama kelio pradžia, visa kita paliekama lankytojo vaizduotei. Japonų sode nėra fontanų-skulptūrų ar gėlių gausos, tik paprastas grožis, sukeliantis nepaliestos gamtos pojūtį.
Visų stilių japonų soduose yra trys pagrindiniai elementai: akmenys, vanduo ir augalai. Vanduo – pats ramiausias. Jo reikia labai nedaug. Akmenys suteiks dramatiškumo. Apie šį elementą kuriamas visas sodas. Augalai turi papildyti vienas kitą, o ne konkuruoti. Vyraujanti spalva yra žalia. Žmogaus kūriniai japonų soduose svarbūs, bet ne visada būtini.
(šaltinis www.delfi.lt)
Enjoy
Labai geras jausmas, kai žinai, jog viskas yra gerai.
Tokia, sakyčiau, pilnavertė laimė.
Atrodo imtum ir įsidėtum šitą jausmą kur nors į dėžutę tomas dienoms, kai, atrodo, vyksta ne tai, kas turėtų.
Bet ne, norisi išjausti, išdžiaugti iki galo - be jokių padėjimų į atsargą.
Čia panašiai, kaip laikant rankose paskutinę šokolado plytelę ir sprendžiant dilemą "valgyt ar ne".
Myliu tokias akimirkas... :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)