Šiandien turim, sakyčiau, tokią itin lietuvišką dieną, ar ne? Mama šeštadienį virė cepelinus - sakyčiau toks privalomas šventinio savaitgalio atributas.... :))
Per M-1 grįžtant į Kauną ta proga vyko kažkoks konkursas, kurio pagrindinis klausimas buvo - kiek laisvi mes jaučiamės? Ten reikėjo vertint balais ir pagrįst savo nuomonę. Tai aš taip kažkaip primečiau, kad nelabai mes tos autonomijos turim ką? Jau pradedant globaliu mastu ir įvardijant mūsų stipriąsias kaimynes ir ES, o baigiant darbdavių, universitetų ir pan. mums suteiktais suvaržymais... Ho ho ho... :))
Tai vat, bet kaip koks hipis pasakytų - svarbiausia freedom in a heart :))) Va taip va.
Grįžom į Kauną šiandien ir jau pirštų galiukais jaučiu, kad tingiu rytoj eit į darbą. Įdomus jausmas - viskas vyks tik dar ryt, o aš jau iš anksto tyyyyyyngiu.... :)))
Dievinu ilgus savaitgalius. Per juos pailsiu nuo kompiuterio, nuo interneto, nuo miesto, nuo sauso patalpų oro ir taip toliau ir panašiai - trumpai tariant nuo visokio brudo. Turbūt tokie laisvadieniai ir buvo sukurti tam, kad galėtumėm pailsėt kaip reikalas, kadangi koks ten poilsis per dvi dienas, ar ne? Va va, aš irgi taip sakau - dar net nepradedi žmoniškai ilsėtis, o žiūrėk - ateina ir pirmadienis...
Rytoj, pasirodo, nėra paskaitų - sakyčiau visai not bad.
Jaučiuosi pailsėjus, atsigavus, pabendravus su tėvais... :)
Mano galvoj šiandien, sakyčiau, toks sąmyšis. Jeigu kas sugalvotų atidaryt smegeninę, vaizdas turėtų būt panašus į matricą (nu tą filmą, nuo kurio kažkada, o gal ir vis dar visi svaigsta) - tiksliau tas žalias bėgančias ilgas juosteles, pilnas visokių simbolių. Cha, svarbiausia pačiai nepasiklyst.... :))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą