Man visai nereikia tikrų, neišgalvotų faktų, pabrėžiančių realybę.
Visai nereik.
Nereikia ir piktų, skatinančių susimąstyt žodžių. O kam?
Nereikia ir smerkiančio žvilgsnio, kai kažką darau ne taip. Baik. Liaukis. Nežiūrėk taip į mane.
Kodėl rožinė spalva - negerai?
Kramtau kramtau, išpučiu didelį didelį rožinį burbulą, kuris, rizikuodamas bet kurią minutę susprogt, man simbolizuoja vaikystę.
Bum.
Susprogo.
Noriu šėlsmo, nutrūktgalviškų nuotykių, noriu taškytis jūros vandeniu bėgant pakrante, noriu skaičiuot jonvabalius, sklandančius ore, noriu plyšaut visa gerkle nebijant, kad kas nors išgirs.
Noriu statyt milžiniškas smėlio pilis, pūst muilo burbulus, vaikyt drugelius ir morkom maitint sraiges.
Noriu neklaust kodėl ir neieškot į šitą klausimą atsakymų.
Bum. Bet burbulas vis viena sprogsta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą