Šiandien pagalvojau, kad aš nemoku gyvent ramiai.
Standartiškai.
Nuobodžiai.
Man nuolatos reikalingas veiksmas / įvykiai / jausmai, kurie skatintų nuolatinį progresą, priverstų judėt ir neleistų gyvenimui tekėt įprasta vaga.
Kažkaip net stengtis nereikia - viskas išeina lyg savaime.... :)
Vakar skaičiau žiauriai įdomią mintį - kažkas panašaus į tai, jog "gyvenu gyvenimą taip, tarsi apie mane kažkas rašytų romaną, o aš nuolatos stengiuosi, kad jis netaptų nuobodžia skaitytojui istorija". Aš kažkaip galvoju, jog toks gyvenimo būdas - nepaprastai unikalus. Ir žavus. Nes taip gyvenantys žmonės dažniausiai ir patys būna žavūs.
Net labai. Ha ha .... :))))))
Iššūkiai, naujos patirtys, išsikelti uždaviniai, net didelės ir mažos klaidos yra gyvenimo variklis, ir, kol jis sukasi - vadinasi gyveni.
Tobulėji.
Sieki.
Eini.
O gal net bėgi.
Aaaaaa, nestabdykit pasaulio, nes aš visai nenoriu iš jo išlipt....!!! :))))
Duok ranką ir einam kartu, nes vėliau bus per vėlu gailėtis, kad nepadarei kažko, ką galėjai.
Aš tikiu, kad ir tau pavyks.
3 komentarai:
"gyvenu gyvenimą taip, tarsi apie mane kažkas rašytų romaną, o aš nuolatos stengiuosi, kad jis netaptų nuobodžia skaitytojui istorija"
Ar nemai, kad taip rasantis zmogus yra ispuikes savanaudis norintis parodyti pasauliui tik graziaja savo puse ?
Nu žinok nemanau :) Gi pasaulis turi ne tik tą gražią, bet ir negraią puses, o kurią rodyt - tai čia jau kiekvieno reikalas ;) Mane veža tokie žmonės, kurie užsibrėžia tikslus ir atkakliai eina į priekį, kiekvieną nesėkmę priimdami tik kaip laikiną kliūtį :) O kiti tuo tarpu sėdi ant nesėkmių krūvos ir bijo pajudėt, nes "maža kas". Taip kad jau geriau vaidint geresnį, nei iš tiesų esi, kadangi tai viea iš stimulų tokiu tapt iš tiesų :)
Linaaa... nerealu :)) super :)) taip taikliai parasiai - tiesiog tooobulai :)
"gyvenu gyvenimą taip, tarsi apie mane kažkas rašytų romaną, o aš nuolatos stengiuosi, kad jis netaptų nuobodžia skaitytojui istorija"
Rašyti komentarą