Nemoku mylėt tik truputį (na išskyrus tuos atvejus, kai jis man neleidžia pirkt dar vienos suknelės, nes esą jau daug turiu - pfff, aš irgi sakau, kas čia per argumentas?:)))).
Ir nekęst nemoku tik vos vos.
Pykstu irgi iš visos širdies.
Nuobodžiauju, liūdžiu, džiaugiuosi, tirpstu - viską viską išjaučiu, išgyvenu ir parodau.
Taip, aš - kraštutinumų mėgėja.
Bet vis dar niekaip negaliu priprast prie to, kai man sakoma, jog manim žavimasi. Kaip kokia maža mergaitė šypteliu, paraustu ir nežinau ką sakyt. Apie visokias banalybes (pvz.: ačiū, na ką tu ar pan.) tokiu atveju net negalvoju, ir, kol smegeninė bando sugeneruot teisingą visom prasmėm atsakymą, gromuluoju tai, ką išgirdau.
Anądien irgi sutrikau - be žavėjimosi sekė žodžiai, kad aš - "neeilinė ir žiauriai įdomi asmenybė, kurią nepaprastai įdomu stebėt, nes aš viską darau kažkaip ypatingai". Tokiais atvejais, išgirdus kažką gražaus, aš pirmiausia pasišildau šlovės spinduliuose (na čia tuo pačiu, kai galvoju ką pasakyt :)))), o tada visus komplimentus užsikišu kažkur į kertelę, kad prireikus visada galėčiau ištraukt. Dažniausiai jų prisireikia, kai būna liūdna liūdna, o dėl ko - nežinai. Arba kai atrodo, kad negalėsi, nes kažko neturi/nemoki.
Man lygiai taip pat keista būt pavyzdžiu kažkam. Atrodo, kad jau turėjau priprast - visą gyvenimą šalia būna kažkas, kas seka manim. Visiškai nesigiriu - taip vis atsitikdavo savaime. Bet vis dar negaliu ramiai reaguot į tai, jog kažkam elgesys, charakterio bruožai, gebėjimai, gyvenimo būdas ar dar kažkas gali būt siekiamybė ar išmoktinas dalykas. Nerealu.
Džiugu, jog moki kažką daryt, kas žavi kitus.
Net neabejoju, jog ir tu turi kažką, kas mane žavi. Ką pasakyčiau pirmiausia, išgirdus tavo vardą.
Nemanot, jog paėmus iš kiekvieno iš mūsų pačia geriausią jo gebėjimą/būdo bruožą ar pan. ir sulipdžius į vieną kūrinį, gautųsi tobulas žemės gyventojas...? :)
Bet geriau jau ne - daug smagiau būt kažkuo unikaliu, nes visoj toj idealių savybių maišalynėj taptum tik tobulybės dalimi.
O dabar gali būt ja visa. Kad ir sau.
6 komentarai:
Siaip visada maniau, kad tu - egoiste ir as zymiai uz tave geresne, sese :DDDDDDDDDDDD
na ir ką pasakytum pirmiausia, išgirdus mano vardą? :))))
Kad tu čiotka ;)))
Sese - tai nebemanyk daugiau wuahahhaaa :DDDD
Och, kaip miela ;)) tu irgi :P)
tik dabar sita tavo pasiskaiciau, naaaa... yra tavyje krislelis to egoizmo, bet visi mes ji turim, ir netgi manau, kad norime, jog kazkas imtu is musu pavyzdi del vieno ar kito dalyko ;)
Rašyti komentarą