Nauji namai arba kai pasaulis padidėja dviem su puse karto

Done.
Done done done - sakau aš, tempdama kokią dešimtą dėžę su daiktais į penktą aukštą (ir kas perka butus tokioj aukštybėj??? :))) . Maža to, dar šniurkščiu nosim - lauke šalta kaip užpakaly ir mano baltas trantaliukas vėėėėl neužsikuria (realiai paskutiniu metu jos "užtempimas" tapo įprastu dalyku - šiandien ta procedūra irgi buvo kartojama, ko pasekoje, matyt iš pykčio mano mažoji astra pradėjo purkšt langų skalavimo skystį į veidą ha ha :))).
Tai vat - persikraustėm. Brangusis niekaip negalėjo suprast, kokiu būdu aš sugebėjau savo dvidešimt vienam kvadrate sukaupt šiiiiitiek šlamšto. :)) Bet užtat dabar keliems metams atmušėm norą kraustytis - jauč gyvensim visi kartu su visais vaikais ir Bagiu naujuosiuose 52-uose kvadratuose iki tol, kol vaikai nesugalvos atsivest antrųjų pusių wuahahhahaaa :)))) Šiandien jau galutinai atidavėm savo mažojo butuko raktus naujiems savininkams (beja, pastarieji verti atskiro įrašo ha ha :)))) ir liepėm jiems rūpintis juo :))). Naujas savininkas (toks labai įdomus vyrukas, kuris periodiškai kartoja žodį BŪPT, nesusigaudo dokumentacijoj ir šiaip yra toks dėjęs ant viso pasaulio turi grandiozinių planų, kaip pavers tą mažutę kamarėlę tokiu mini dvareliu :))).
Tai vat.
O mūsų naujuosiuose namuose viskas jau stojasi į savo vėžes - Bagis pagaliau pakėlė uodegą ir sudrąskė ranką mamai, kuri bandė jį ištraukt iš po čiužinio, o šiandien ant manęs šnypštė, nes aš bandžiau jį priverst truputį pažaist. :)) Aišku, kasdien jisai grasina būt pirmu katinu, kurį aš pritrenksiu - koks kitas katinas visą dieną išvien kniauktų? IŠVIEN? Bet tikėkimės, kad čia tik laikini nesklandumai ir tie juodi debesėliai praslinks iš jo katiniškos padangės. :)
Jau beveik pripratom ir mes (jeigu nepaisysim to fakto, kad, kai važiavom šiandien šert gulbių, mano brangusis sugebėjo užsigalvot ir nusukt link senų namų ha ha, tik šaaaa - jis atkakliai tvirtina, kad pro ten būtų buvę arčiau (neesmė, kad susidaro lankas, bet nu aijjjjjj - "jo jo, katinėli, greičiau" :))))).
Savaitgalį su tėvų pagalba nuveikėm labai didelius darbus, o pats didžiausias iš jų - užsisakėm būtent tokį minkštą kampą, kokio aš norėjau! Wwiiiiii :)))))) Atrodo apėjom visas Kaune esančias baldų parduotuves, iškamantinėjom beveik visas jų pardavėjas, ir, pagaliau, mūsų pastangos buvo vainikuotos! Radom būtent tokį ir ne kitokį, kokio aš norėjau nuo pat pradžių - belieka sulaukt, kol jį pagamins :). Dabar visi tie rūpesčiai žiauriai malonūs - atrodo kiekvieną šluostuką ar šaukštelį perkam su tokia meile, kad uccchhhhh :))).
Dar viena naujovė - pagaliau turiu svajonių virtuvę, kurioj iš pradžių vaikščiojau pirmyn atgal vien tam, kad suprasčiau, kokia jin didelė! :)) Dabar gaminu maistą išvien - pradedant pusryčiais ir baigiant naktipiečiais, kas itin džiugina mano namiškius. :)
Į mūsų namus atslinko ramybė - sakau aš, žiūrėdama į abudu savo vyrus. Vienas iš jų tampo po namus laptop'ą ir negali atsidžiaugt tuo, kaip puikiai veikia naujas maršrutizatorius, o kitas - vartosi ant kilimo, vis dar bandydamas suprast, kad pasaulis staigiai padidėjo dviem su puse karto. Jie abudu sutinka su manim - ir mes visi trys pradedam naują gyvenime dvigubai didesniam būste! :)  
Gražios ir darbingos naujos savaitės, mielieji! :)