2010 m. vasario 19 d., penktadienis
Šiltas šiltas geras jausmas
Būna kartais tokių jausmų, kurie užplūsta visai netikėtai ir nelauktai.
Dažniausiai juos išprovokuoja atrodytų, nedidelė smulkmena – nedrąsus prisilietimas, geras žodis, saldus prisiminimas, pūkuota mintis, šiltas laiškas... :)
Toks jausmas kaip karšto šokolado gurkšnis sušildo net ir sušalusius rankų pirštus, o akyse užžiebia žiburėlius.
Ir kad kokioj erzelynėj bebūtum, užvaldo visiška ramybė, o lūpos ima pačios šypsotis.
Be proto gera!
Ir jokiais žodžiais nenusakysi tos būsenos – tarsi malonumas, pasitenkinimas, džiaugsmas, laimė, pasitikėjimas, pilnatvė ėmė ir susimaišė į vieną padriką kratinį. Bet ir tai kažkaip ne vien.
Šalia jų visų – dar kažkas. Kažkas... :)
Atrodo tarsi stebėtum save iš šalies.
Tarsi nesvarumo būsena.
Imtum, atrodytų, tarsi narkomanas ir susidėliotum tą jutimą dozėmis kiekvienai dienai. Bet gal ir gerai, kad taip nėra. Tada tos akimirkos prarastų žavesį.
Nes laukimas ir žinojimas, jog tas jausmas užplūs – irgi dalelė jo paties.
I'm love in it.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
Įsimylėjau šitą tavo įrašą.
Pažįstama būsena ar ne? :)
labai pažįstama, ir tokia nereali, pripildo sielą viso to, ko trūksta laukiant tokių akimirkų.. :)
Tikrai taip ;)
Rašyti komentarą