Pasakiškai

PASAKA

Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono, 
Pro užrakintas geležies duris, 
Pro šaltą žiburį, beprotiškai geltoną, 
Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris,

Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia, 
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -
Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė, 
Ir mirga margas spindulių lietus.

Septynias mylias žengia vaiko koja. 
Našlaitės neliečia vilkai pikti. 
O Eglės broliai dalgiais sukapoja 
Jos vyrą Žaltį jūros pakrašty.

Voras su trupiniu į dangų kelias.
Kalba akmuo ir medis nebylys. 
Ir ieško laimės, ant aklos kumelės 
Per visą žemę jodamas, kvailys.

Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą 
Ant žemės vieškelių, takelių ir takų. 
Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala, 
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.

ŽIEMOS PASAKA

Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai. 
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne. 
Taip kvepia princai ir kirpėjai, 
Taip kvepia vakaras sapne.

Žiūrėki: linija pro stiklą 
Praėjo posūkiu tyliu, 
Rami šviesa pro švelnią miglą 
Čiurlena pieno upeliu.

Žiūrėki: sninga, sninga, sninga. 
Žiūrėki: baltas sodas minga. 
Nugrimzdo žemė praeity. 
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai, 
Balti karaliai ir kepėjai, 
Ir šlama medžiai apsnigti. 

H. Radauskas