Clearly

“I’ve lost a lot of battles, but I’ve never lost sight of the war. My goal is to fight my way to a day when we’re old and gray and she looks at me and says ‘I’m glad you never gave up.’ Until then, I fight. No retreat, baby. No surrender.” (Californication)


Oho.
Atrodo laikas bėga net ne minutėmis, dienomis ir savaitėmis, o - metais.
Ko verta akimirka persiverčiant vieniems metams į kitus...?
Anksčiau man atrodė, jog nuo naujų viskas prasideda iš naujo - kartu su fejerverkų liepsnomis tarsi iš niekur atsiranda kažkokių naujų, neišsemiamų jėgų, gigantiškų tikslų, didžiulių norų ir netikėtų vertybių gausybė ir viskas, absoliučiai viskas prasideda iš naujo. Taip, naujieji - savotiška pradžia, tiksliau - paskata jai. Tai proga keist darbą, pradėt laikytis dietos, gydytis priklausomybes (pvz.: pirkiniams), mest keiktis ar rūkyt. Galima susirašyt aibę darbų ir darbelių, ties kuriais vėliau bus galima dėliot pliusiukus (ar, nusivylimui - minusiukus).
Šiems naujiesiems aš nekuriu planų ir nesidėlioju darbų, kuriuos turiu padaryt. Aš turiu tikslus, kurie neatsirado iš niekur laikrodžio rodyklei mušant dvylikos - visi jie, it kokie stalaktitai, laikui bėgant susiformavo iš norų, vertybių, siekių ir, aišku, aplinkybių. Ir tiems mano tikslams vienodai šviečia, ar dabar - žiema ar vasara, jie tiesiog egzistuoja ir lūkuriuoja, kol bus išpildyti. Ir man pavyksta.
2011-uosius kaip susitarę visi šarlatanai, astrologai ir kiti įvairaus plauko raganiai vadina ramybės metais. Gal ir gerai - ramybės niekada nebūna per daug. Bet man daug labiau patiktų, jeigu vietoj jos nauji metai atneštų aiškumo - aiškių, tikrų, neišgalvotų dalykų, kai nekyla klausimų kas? ir kodėl?.
Jėzau, kaip nekenčiu laukt. Ir spėliot. Košmaras... :) Na nekantri aš, nors tu ką.
Taigi, mielieji, nelinkėsiu Jums ramybės ar kokios kitokios banalybės.
Linkiu daug daug aiškumo - tada viskas tampa paprasta ir įmanoma. :)