2011 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis
Kai...
... virpa visas kūnas, krinta iš rankų daiktai ir negali nustovėt vienoj vietoj ramiai.
... mintys sukasi pašėlusiu greičiu bet žodžiai liejasi ne tokia linkme ir ne tokiais sakiniais, kokiais norėtum.
... kraujas stingsta venose , čia suplūsdamas į skruostus tam, kad nudažytų juos skaisčiai rausva spalva.
... trūksta oro, nors įtrauki jį vis didesniais gurkšniais, kurie kiekvienu kartu nuplikina it iš ugnikalnio rūkstanti įkaitus lava.
... sulėtėja smegenų veikla, nustoja egzistavę visi aplinkiniai, visi darbai, pareigos ir apskritai visas pasaulis.
... akyse užsidega žiburėliai, o išprotėjusį žvilgsnį prikausto vienas taškas ir jauti, jog žiūrėt kažkur kitur - paprasčiausiai nepavyks.
... kai visos galūnės ima veikt pačios, kažkaip savaime, sudarydamos įspūdį, jog jos - atskiri mechanizmai, kurios liečia/glosto savaime. O prisilietimai glumina, tuo pačiu veikdami kaip stipriausi pasaulio narkotikai.
... norisi, kad ta akimirka niekada nesibaigtų.
Aaaaaa!!!!! Crazy crazy crazy world... :)
Hmz.
Apie ką čia mes...? :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą