Šiandien Laisvės alėjoj daviau elgetaujančiai močiutei du litus - nusprendžiau įteisint šiandien dieną bent vienu geru darbu. Jin padėkojo ir sakė "Vaikeli, eik su Dievu". Aš ir ėjau - įsivaizduodama, jog šalia eina ir Dievulis, šluodamas gatvę savo ilgo apsiausto skvernais. Ha ha :)))
Geeeeera daryt kitiems žmonėms gera, ania?
Aš, pavyzdžiui, šiandien neapšaukiau padavėjos, kai sumaišė padažus ir atnešė ne baltą, o raudoną. Ir visai nesupykau dėl to, kad meistrai blogai sutaisė mano Opel'į, nes jie tas klaidas ištaisė. Ir kai ryte iš įpratimo aš atsidariau kapotą, kad patikrinčiau aušinimo skysčio lygį, manęs du kaimynai paeiliui pasiteiravo, ar nereikia pagalbos. Spėju aš su atidaru kapotu atrodau ganėtinai juokingai ha ha :)))
Man kiekviena diena pilna didesnių ir mažesnių džiaugsmelių. Kartais jie prasideda itin skania vyro padaryta kava, o baigiasi tarkim tuo, kad neseniai atradau šokio aerobiką ir kiekviena treniruotė man vis dar sukelia tą atradimo džiaugsmą. Kartais mane iki ašarų prajuokina pasakojamos istorijos ar juokingas katinas kieme.
O ryte nuotaiką pakelia apniukęs ir rūko gijom nutįsęs Nemunas.
Šeštadienį aš pasileidžiu kokią nors gerą muziką ir tvarkydama namus šoku.
Taip ir dėlioju dieną - kaip kad mozaiką - iš daug mažų dailių detalių, kurios užgožia visus blogus ir piktus dalykus, kadangi jie visiškai neverti nė vienos mano sugadintos nervų ląstelės. Tyčiojuosi iš kitų realybės - mano pasaulis neliūūūūūdi, ha ha.... :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą