Visada buvau tas žmogus, kuris pervertina kitus. Dažniausiai man visi atrodo geresni, šaunesni, mielesni ir visokie -esni nei yra iš tiesų. Ir ne tik žmonės - kartais parduotuvėj man užtenka užmatyt kokį nors daiktą, kurį apčiupinus padedu, tačiau po kelių dienų sugrįžtu atgal prie jo. Dažniausiai per tas kelias dienas, kol aš apie jį galvoju, tas daiktas mintyse virsta kažkokia siurrealistine utopija... :)
Bet paskutiniu metu vis dažniau pastebiu save žmones nuvertinant... Nesuprantu kas čia pasidarė :). Atrodo susidarai kažkokią nuomonę, galutinai ją užtvirtini ir įdedi kažkur sąmonėj į "Aplinkos ir žmonių vertinimo" spintelę. Bet praeina šiek tiek laiko, ir tas žmogus atsiskleidžia tokiom savybėm/bruožais, kad tik tyliai žagteli ir pertvarkai tą pirminę nuomonę.
Beje, kas apie nuvertinimą, tai kartais mano išankstinė nuomonė būna itin taikli. Bet čia jau ne apie žmones kalbant... :)). Vakar pagaliau išdrįsom nueit į vieną klubą, kurį senokai lenkėm ratu. Pasirodo ne veltui.... :))) Dar nebuvau buvus tokioj vietoj tiesą sakant :))) Kai aplink barą trinasi n-metės su mini mini rūbais, padavėja vaikšto su maximos krepšeliu, vos įėjus pasitinka nusmigę klientai... Draugė sako: "Hmz, jaučiuosi kažkokia nesava..." :))) Ha ha, žodžiu potyriai potyriai... :))))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą