Bu bu bu... :)

Yra toks geras bruožas, kurį vis bandau perimt iš tėtės - lankstumas. Čia ne ta tiesiogine prasme (nors kai dar buvau jauna ir maža, buvau visai lanksti, po to ilgi šokių metai irgi prie to prisidėjo, o dabar tai eeee.... Nu tiltelį dar padarau... :)))) Šįkart kalbu apie lankstumą bendraujant su žmonėm. Kartais pasigendu to iš kitų. Lankstus žmogus kaip koks želė saldainis vinguriuoja pagal situaciją - kur reikia, parodo principus, kur reikia, nusileidžia, kur reikia - patyli, kur reikia - užglaisto viską, o kur reikia - leidžia sau pabūt sentimentaliu. Gebėjimas tai padaryt - praktiškai atskira meno rūšis. Būtent taip bendrauja mano tėtis - jau seniai žaviuosi tuo, jog jis randa bendrą kalbą su visais ir visada.
Man rods, šitas bruožas labai padeda gyvenime - kartais principai ir neprotingas užsispyrimas pakiša koją ir patiems geriausiems norams.     
Nutylėjimai dažniausiai atneša daugiau naudos, nei žalos. Tačiau šitam fronte reikia atsargiai, kadangi po to ir būna taip, kad elgiesi vienaip, kalbi kitaip, o galvoji dar kitaip.  O gal sudėtingume ir slypi visas žavumas?
Hmz, apie ką aš čia...? :)))