Mano darbo stalčiuj - betvarkė. Visiška... :) Ten slepiu visus saldžius, mažus, nereikalingus ir reikalingus daiktelius, kurių kartais ima ir (ne)prireikia, pavyzdžiui, arbatas nuo peršalimo, džiūvėsėlius su razinom, šakutę, seną sąsiuvinį, krūvą lapelių, veidrodėlį ir pan.
Nemoku gyvent su mažai daiktų - pas mane ir rankinėj telpa jei ne visas, tai bent jau pusė gyvenimo... :)
Reiktų susitvarkyt tą menišką stalčinę netvarką, bet aij... :) Prisimenu, kaip mama priversdavo pagaliau susitvarkyt - paprasčiausiai išversdavo visą stalčių turinį į kambario vidurį... :))) Gal reik ir darbe pabandyt darbo tokią taktiką, ha ha ha...? :)))
Šiandien lifte kaimynas pamatęs mano raktų ryšuliuką (keli pakabukai iš įvarių šalių, keli šiaip mieli žaisliukai ir vienas toks meškutis :)) pavadino mane šv. Petru - sakė "gal tarp šitų raktų ir vienas nuo dangaus yra?" (neesmė, kad visam tam kutule raktų - vos du :))). Tai vat :)
Bet bet kuriuo atveju jau geriau turėt visko daug, nei neturėt nieko išvis. Čia tokia savipaguodos rūšis... :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą