Kada, jeigu ne dabar?

Man kartais labai patinka pasikuist savo spintoj.
Jinai pas mane unikali - periodiškai surandu joje vis kažką naujo - užmiršto, pamiršto, nepelnytai nurašyto ar netgi dar nedėvėto.
Tada kiekvienu kartu vėl patiriu tą pasitenkinimo jausmą, kuris aplanko kai nusiperki kažką naujo ha ha :)))
Apskritai turiu tokią priklausomybę nuo rūbų ir tą pripažįstu. Ta prasme, esu šiek tiek sick... :)))
Bet smagiausia tai, jog nemaža dalis mano draugių - lygiai tokios pat. Tad kai grįžus iš eilinio pasivaikščiojimo po prekybcentrius, pradeda kažkur kirbėt sąžinė, rašau ar skambinu vienai iš jų. Standartinis pokalbis atrodo maždaug taip:

- Labas, aš nusipirkau tą ir tą, vėėėėlllll. Pasakyk, kad aš normali.
- Viskas gerai, tu normali. Pirkt rūbus dažnai, nu eee, ne dažnai, o nu labai dažnai - normalu. Ką pirkai, gal ir man reikia???

Va taip vat :)))
Aš manau visos normalios panos mėgsta parduotuves ir apsipirkimą. Gi normalu ir taip moteriškaaaa - kaip sako draugė - "Kada, jeigu ne dabar???? " :)))).