Ech, šiandien vienas iš tų vakarų, kai galvoj netelpa mintys, bet ta smegenų dalis, kuri atsakinga už jų apdorojimą, įjungus man vienodai šviečia (būčiau parašius kiek kitaip, bet neteršiu savo blogo visokiom bjaurastim :))) rėžimą. Toks ramus, jaukus vakaras po aktyvaus savaitgalio.
Įsisupu į minkštutėlį megztinį (kuriem galam reikėjo taip anksti išjungt šildymą??? :))), rankose suspaudžiu n-tąjį puodelį kavos (nesijaudinkit, šitas gėralas mano miego visiškai neveikia :), užsikeliu kojas ant stalo, pasileidžiu Nirvaną (ar kažką iš savo tobulos muzikos repertuaro, kur dainos suskirstytos pagal nuotaiką :)) ir įjungus tokį pat rėžimą kaip ir smegenys, rašau blogą... :)
Labai mėgstu tokią būseną. Kokią...? Na tokią.... Tokią, sakyčiau, pilnatvės. Bet ir šitas žodis nėra tas, kuris apibūdintų tą pajautimą. Tiesiog gera. Ir ramu. Kai žinai, ko nori, ką daryt, kad tai gautum ir kad viskas iš esmės yra gerai.
Tokiom akimirkom netgi myliu savo katiną, kuris ateina padėt man sukast išpilto ant žemės cukraus. :)
Ir netgi šiek tiek užsinoriu į darbą. Ir netgi negailiu praėjusio savaitgalio.
Branginu tokius vakarus. Nes visada išaušta kita diena... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą