2010 m. sausio 26 d., antradienis

Apie per(si)vertinimą



Įdomūs tie žmonės, ar ne? :)
Vieni - nedrąsūs, kompleksuoti, jautrūs, priekabūs, nepasitikintys savimi.
Kiti - įžūlūs, pasipūtę, atviri, nenuoširdūs.
Ir pasitikintys savim.
Ar šita savybė būtina visiems?
Manau, kad ne.
Man daug smagiau bendraut su žmogum, kurio pasitikėjimo savim lygis nėra nei aukštas, nei žemas. Jis realiai įvertina savo jėgas bei galimybes ir pagal tai į tam tikrą lentynėlę pasideda bendrąjį suvokimą apie save ir savęs vertinimą.
Su tokiais žmonėm smagu - visada žinai, kad prieš jį nepasirodysi nei per kvailu, nei per protingu - teisingas ir pagrįstas savęs įvertinimas dažniausiai lemia ir tokį požiūrį į kitus.
Faktas tas, kad tarp teisingo ir perdėto pasitikėjimo savim - siaura plonytė linija.
Pažįstu kelis, kurie priklauso pastarajam būriui. Dažniausiai tai kažkokių problemų turintys žmonės, kurie bandydami parodyti kitiems kitokiais nei yra, siekia sudaryti įspūdį, jog tokie ir yra.
Nors nifiga.
Pervertindami savo jėgas, norėdami atrodyti gražesniais, geresniais, šaunesniais etc nei yra, jie dažniausiai elgiasi kaip cirko klounai - patys to nesuvokdami.
Juokinga, kai klounas nesupranta, jog jis ir yra klounas.... :)
Svarbiausia - nepersireikšminti.

Komentarų nėra: