Aš kartais vat imu ir pagalvoju, ką sakytų psichologas, perskaitęs mano blog'ą? :)))
O pasakyt, ko gero, tai tikrai turėtų ką - kartasi man tenka aiškintis žmonėm, kad tai, ką parašiau, tikrai nereiškia dabartinės mano būsenos. Kad aplink mane - ne keisti, nedraugiški, mane skaudinantys žmonės, kad mano, pavyzdžiui, vakarykštė būsena - ne depresinė, kad aš tikrai neketinu visko mest, kad man niekas nieko negero nepadarė ir t.t..... :)))
Kiekvienas mano blog'o įrašas - į galvą šovusios minties išliejimas žodžiais. Protingai kalbant - verbalinės kalbos pavertimas rašytine.
Rašymą nebūtinai turi paskatint išgyvenimas - kartais užtenka perskaityt kitų žmonių istoriją, prisimint kažkokį įvykį, galų gale - pasitelkt vaizduotę. Kartais būna taip, kad ilgai brandini kažkokią mintį, kol ji pakliūna į blogą.
Bet tai tikrai nereiškia, jog tą akimirką būtent taip ir jautiesi.
Paradoksas, bet dauguma mano a la depresinių įrašų ir parašyti tada, kai mano nuotaika buvo itin gera.
Manau blog'as ir turi būt toks daiktas, kuris rašomas tada, kai mintys liejasi savaime, o ne tada, kai nori nenori reikia išspaust kažką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą