Getaway

Paprasta tiesa - savaitgalis yra geras daiktas tol, kol nesibaigia... :)

Taigi per laisvas dienas turėjau galimybę vėl po ilgos pertraukos pasitrankyt po Lietuvą su autobusais ir traukiniais. Su pastaraisiais keliaut man visada labai smagu - maždaug kokias pirmas 20 min., kol neatsibosta :)) (tikra tiesa, kad ir su kuo važiuočiau, jau po šiek tiek laiko man atsibosta sėdėt vienoj vietoj - tada pradedu niurzgėt, kuistis, blaškytis, rangytis ir pan. Su manim keliaut reikia kantrybės... :)) O su autobusais labai smagu grįžt į Kauną - šįkart į vieną pavėlavau, tad su sese turėjom progos užsukt į stoties MacDonald'ą :) (nelabai jį mėgstu dėl to, kad kažkada jo WC užsilenkė kažkoks narkomanas).
Tai vat, tokios kelionės, kai važiuoji viena,  suteikia unikalią galimybę pabūti vienai su savo mintimis, stebint pro langą bėgančius vaizdus. Na čia išskyrus tuos atvejus, kai užeina nenumaldomas noras su kuo nors šnekėtis - tada dažniausiai pakanka užleist vietą šalia savęs kam nors, kas galėtų tą norą realizuot. Šiaip visai smagu bendraut su pirmą ir paskutinį kartą matomu žmogum, kuris tampa tavo draugu tik vienai kelionei.
Bet jeigu esu visai nenusiteikus nesibaigiantiems pokalbiams, visada labai padeda pozicija - nenoriu, kad sėstum šalia manęs. Ir nesėdi... :) Va tada man kompaniją palaiko nebent Mynthon Spring  (nesuprantu, iš kur įprotis laikyt jį po liežuviu kaip kokį validolį), knyga (jeigu grįžtu šviesiu paros metu), žurnalas etc. Tokios, sakyčiau, savianalizės akimirkos ha ha ha... :)
Visada mėgstu stebėt keliaujančius dažniausiai pirmų kursų studentus. Žinot iš ko atpažįstu? Ogi iš krepšių dydžio... :) Šiandien kolegei pasakojau, kad realiai studento krepšio dydis atvirkščiai proporcingas jo kursui. Bet čia su tam tikrom išlygom, žinoma... :) Palyginus su pirmu bakalauro kursu, dabar į namus važiuoju beveik tuščiomis - per kelis metus visiškai įpratau prie gyvenimo dviejuose namuose, tad abiejuose turiu pačius svarbiausius ir reikalingiausius daiktus... :)
Mane labiausiai nervina, kad vis nesibaigia žiema. Visi namai kvepia pražydusiais jacintais, o pavasario kaip nėr taip nėr...
Nežinau ar dėl artėjančio pavasario (na vitaminų stoka ir pan.), ar dėl kažkokių man nežinomų priežasčių mano katinas pradėjo pametinėt ūsus - o įdomu negali būt taip, kad vieną dieną jų nebeliks nei vieno?? Tada katinas bus pasmerktas nuolatinei gėdai... :))) Gal jam kasdien sušert po pusę tabletės mano perfectil'o? :))) Nagai, plaukai, ragai, ūsai - whatever...? :)))
Nuo rytojaus pradedam lankyt sporto klubą - jau dabar laukiu. Kadangi yra viena tokia frazė, apie kurią mes su mergaitėm vis svajojam. Vien jau dėl jos ir verta sportuot.... :)))
Šiam kartui tiek, pailsėkit, prieš akis - dar penkios darbo dienos... :)